– Lietuvoje yra labai silpnų partijų, vis dėlto jos itin aktyvios ir nori dalyvauti valdžioje. Šios partijos neturi pakankamai galios, mandatų ir politinės įtakos. Vis dėlto dalis tokių politinių partijų sėdi Seime, kai kurios atskilusios nuo galingesnių politinių jėgų, kitos savo jėgomis ten patekusios. Tokią situaciją ir vadinčiau politinių partijų krize. Tikėkimės, kad ši krizė išgrynins politines jėgas šalyje, atsisijos nedidelės ir neįtakingos partijos, sumažės partijų skaičius, bus mažiau sumaišties, ir Seimas veiks efektyviau.
–
– Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę pareiškė, kad Seimas neatlieka savo pareigų, nedirba tiesioginio darbo.
– Manau, ši prezidento pastaba tinka ne tik Seimui, bet ir pačiai prezidentūrai, taip pat ir Vyriausybei. Nesakyčiau, kad tik Seimas buvo neveiksnus.
Krizę, kuri buvo kilusi valstybėje, nevykusiai sprendė tiek Seimas, tiek vyriausybė, tiek prezidentas. Nerimas šalyje ir politiniuose sluoksniuose kilo po to, kai aukštieji politikai nevykusiai sprendė po Vytauto Pociūno mirties iškilusią krizę, nesugebėjo deramai atsakyti į iškilusius klausimus.
– Kas lemia Lietuvos valdančiųjų sluoksnių neveiklumą?
– Lietuvos valdžia V.Pociūno, o ir kitų krizių metu pasirodė esanti itin neprofesionali. Vis dėlto negalima kaltinti tik Seimo ar Vyriausybės. Lietuvoje visur klesti neprofesionalumas.
Puikus tokio teisinio, politinio neprofesionalumo pavyzdys – Viktoro Uspaskicho žygis į artėjančius Seimo rinkimus. Nuo teisėsaugos besislapstantis pilietis pretenduoja tapti Seimo nariu. Ką tai reiškia? Ką tai rodo? Žmogus, besislapstantis nuo tiesos, bando tapti Seimo nariu – tai baisu. Tenka pripažinti, kad turime didelių problemų dėl mūsų šalies įstatymų. Manau, taip nutiko todėl, kad stinga žmonių, išmanančių teisės subtilybes, mokančių parengti ir leisti įstatymus. Seimas turėtų rengti ir leisti įstatymus, o ne užsiiminėti pašaline veikla, ir kitos institucijos privalėtų gerai dirbti savo darbą. Tiesiog stinga darnaus darbo, kai kiekvienas žino savo užduotį ir ją deramai atlieka.
– Premjeras Gediminas Kirkilas įsteigė darbo grupę, kurioje stengiamasi dar kartą aiškintis V.Pociūno mirties aplinkybes. Ką Jūs manote apie šią darbo grupę, kokie jos tikslai?
– Nežinau, kodėl buvo įsteigta ši darbo grupė. Vis dėlto neatsakytą V.Pociūno tragedijos klausimą reikia vienaip ar kitaip išspręsti. Jei mes nieko nedarysime, tai taip ir liksime nepasiekę teisinės valstybės statuso. Kol kas blaškomės ir nerandame teisybės. Jei prokuratūra ar teismai negali rasti teisybės, ištirti problemų, to privalo imtis kitos institucijos ar net piliečiai.
Vis dėlto nemanau, kad ši – premjero suburta – darbo grupė ištirs V.Pociūno mirties aplinkybes, bet yra vilties, kad ji galbūt priartės prie tiesos, gal sužinos, kodėl taip nevykusiai dirbo institucijos, privalėjusios atlinkti savo darbą.
Jei bus pajudinti šie klausimai, galbūt bus pasvarstyta ir apie įstatymų kaitą, valstybės, prokuratūros, policijos ar kitų institucijų darbuotojų atskaitomybę.
– Pasigirsta samprotavimų, kad premjeras G.Kirkilas pastaruoju metu nesutaria su prezidentu V.Adamkumi, o viena nesutarimo priežasčių – šį darbo grupė?
– Negalėčiau kalbėti apie šių politikų santykių paaštrėjimą. Viliuosi, kad tai tik laikinas nesusikalbėjimas. Nuomonių skirtumai ne visada yra blogai. Svarbiausia atrasti sprendimą, kuris būtų optimalus.
– Ar negali atsitikti taip, kad ir per artėjančius Seimo rinkimus žmonės vėl susivilios eiliniais „gelbėtojais“?
– Dalis žmonių tikrai laukia mistinių gelbėtojų, už juos balsuoja, o vėliau keikia. Tai tarsi užburtas ratas. Išties siūlyčiau piliečiams atidžiai susipažinti su kandidatais. Piliečiai turi balsuoti žinodami faktus, nepasikliauti pažadais. Piliečių santalka turi programą, pavadintą „Rinkis rimtai“, ji dar aktyviau bus vykdoma per rinkimus. Tada vertinsime asmenis, partijas, skelbsime visuomenei, ką jie atliko per praėjusią kadenciją.
Žinoma, gali būti, kad per rinkimus vėl iškils „gelbėtojai“. Galbūt paksininkai arba darbiečiai. Manau, jie bandys ieškoti kelių ir takelių į valdžią. Vis dėlto šios politinės jėgos, kaip ir valstiečiai liaudininkai, – susikompromitavusios. Tačiau dalį žmonių politikams pavyks suvedžioti. Didelė tikimybė, kad suvedžioti bus tie, kurie nesidomi šalies realijomis, nesupranta ir nesigilina į tikrąją padėtį. Tokių žmonių yra ir kaime, ir mieste. Apklausos rodo, kad ne taip išsilavinę piliečiai tampa politinių gundytojų aukomis.