Prašo kito kunigo
Klebono A.Keinos netolerantiškas elgesys perpildė Ėriškių tikinčiųjų kantrybės taurę. Panevėžio vyskupijos vadovą J.Kaunecką vakar pasiekė 111-os ėriškiečių pasirašytas prašymas iškelti kunigą iš parapijos.
Rašte teigiama, jog A.Keinos pamokslai nenuoseklūs, beprasmiški, kupini ironijos, nepagarbos žmogui, juose nėra dvasingumo. Dėl klebono elgesio ėriškiečiai linkę aplenkti savąją bažnyčią – iš 650 Ėriškių gyventojų vietiniuose maldos namuose lankosi vos 30-40..
Anot raštą pasirašiusiųjų, jau porą metų ėriškiečiams problema yra paruošti vaikus pirmosios komunijos sakramentui: mažieji pas tokį kunigą nenori eiti.
„Priežastys labai aiškios – užgauliojimai, neprognozuojamas jo elgesys, priesaikų reikalavimas. Nėra jokio kunigo ryšio su vaikais ir jaunimu, todėl jie nenori dalyvauti ir procesijose“, – tvirtina prašantieji vyskupo pagalbos.
Rašte teigiama, jog tikinčiuosius stebina ir šokiruoja, kad A.Keina netgi pamokslų metu nepašykšti niekinančių žodžių kitų kunigų atžvilgiu, o laidojant artimą žmogų iš klebono tenka dar išklausyti nepelnytų priekaištų.
„Tikintieji priversti atsisakyti A.Keinos paslaugų. Tikimės, kad patenkinsite prašymą ir ėriškiečiams skirsite kitą kunigą“, – į vyskupą kreipiasi daugiau nei 100 žmonių.
Velioniui – mažiausiai dėmesio
Ėriškių gyventojai neslepia, jog toks raštas gimė po gyvenvietę sukrėtusio dar vieno A.Keinos akibrokšto – klebonas nesutiko palydėti į paskutinę kelionę ėriškiečiams ypač artimo A.Giedraičio. Rajono garbės pilietį laidojo vyskupo paskirtas Upytės klebonas monsinjoras Juozapas Antanavičius, jam padėjo ėriškietis, Miežiškių klebonas Rimantas Visockis.
Kad A.Giedraitis būtų palydėtas kaip pridera katalikui, turėjo įsikišti net rajono meras Povilas Žagunis. Ėriškietė Aldona Serevičienė pasakojo pati kreipusis į rajono merą` paprašyta mirusiojo artimųjų.
„A.Keina iš pradžių sutiko tik šv.Mišias atlaikyti, bet ne palydėti mirusįjį į kapines. Artimieji susirado kitą kunigą, o tos pačios dienos vakarą pasiekė žinios, kad pats A.Keina jau sutinka ir lydėti, turbūt susižinojęs, koks A.Giedraitis ėriškiečiams svarbus. Aš, mirusiojo šeimos narių noru, ir skambinau P.Žaguniui prašydama, kad gal jis gali pasikalbėti su vyskupu, kad laidotuvėse nebūtų A.Keinos“, – pasakojo moteris.
Anot jos, nors A.Keina šv.Mišias laidotuvių išvakarėse neva laikė už mirusįjį, tačiau apie velionį per pamokslą buvo mažiausiai kalbama. Klebonas su visa neapykanta piktinosi paslydusia tauta, alkoholikais, narkomanais, gėjų santuokomis, dalijosi prisiminimais iš savo gyvenimo.
„Net užuojautos artimiesiems nepareiškė“, – tokiu pamokslu stebėjosi A.Serevičienė.
Rajono meras, išgirdęs, kad ėriškiečiai prašo vyskupo iškeldinti A.Keiną, nebuvo nustebęs.
„Sudėtinga tema – ėriškiečiai su ašaromis akyse apie A.Keiną kalba. Aš pats paskambinau vyskupui dėl tų laidotuvių. Vis dėlto A.Giedraitis – garbingas žmogus ir jo negalima su kažkuo maišyti“, – pabrėžė P.Žagunis.
Atlaidai svarbiau už mirusįjį
Patiems velionio artimiesiems nė mėnesiui nepraėjus po artimo žmogaus mirties sunku kalbėti apie laidotuves. A.Giedraičio marti Virginija Giedraitienė prisiminė, jog A.Keina palydėti mirusiojo į kapines nesutiko motyvuodamas, neva turįs reikalų Krekenavoje, kaip tik laidotuvių dieną šventusioje Žolinės atlaidus.
Tačiau toks klebono pasiteisinimas mirusiojo seseriai Saulei Kaupienei atrodo mažų mažiausiai įžeidžiantis.
„Man apie brolį labai sunku kalbėti – jis man buvo daugiau nei tėvai: kai juos ištrėmė, brolis manimi rūpinosi, leido į mokslus. Esu be galo įsižeidusi dėl tokio A.Keinos elgesio. Ar žmogui reikia pasakyti, kad nemirtų prieš Žolinę ar Kalėdas, nes kunigas bus užimtas? Ar atlaidai yra svarbiau už mirusįjį?“ – liejo nuoskaudą sesuo.
Ėriškiečiai svarsto, kas galėjo priversti A.Keiną persigalvoti, jei dar ryte atsisakęs lydėti velionį jau vakare skambino ėriškietei, prašydamas perduoti mirusiojo vaikams, jog vis dėlto atliksiantis kunigo pareigą.
Gyventojai tokį staigų dvasininko apsisprendimą aiškina tik pavydu – žmonės įtaria, jog A.Keina sužinojo, kad artimieji pagalbos kreipėsi į savo kraštietį Miežiškių parapijos kleboną R.Visockį.
Tokius spėjimus tik dar labiau patvirtina tos pačios dienos vėlų vakarą, apie 22.30 val. A.Keinos skambutis Ėriškiuose gyvenančiai R.Visockio motinai. Moteris dvasininko buvo iškoneveikta, neva užauginusi pagarbos nevertą sūnų.
Žemino ir dvasininką
Negana to, praėjus kelioms dienoms po laidotuvių Ėriškių bažnyčioje laikydamas sekmadienines šv.Mišias A.Keina apstulbino susirinkusiuosius liejama neapykanta savo luomo atstovams: neva R.Visockio vieta Marijampolėje su banditais, o Naujamiesčio klebonui nėra reikalo kur nereikia lakstyti, tai ir bažnyčia nedegs. Žmonės prisiminė, jog A.Keina rėžęs: aš ne R.Visockis, su mergom nesivalkioju.
Po tokio klebono pamokslo ėriškiečiai tikina laukiantys tarsi išganymo, kada pagaliau vyskupas išvaduos juos nuo A.Keinos sveiku protu nesuvokiamų antpuolių. Pats R.Visockis apie veikiausiai iš nekunigiško pavydo jį žeminančio dvasininko patyčias kalbėjo sunkiai tvardydamas kylantį graudulį.
„Mano mamą ne tik paskambinęs naktį iškoneveikė, kad mane, sūnų nusikaltėlį, išaugino, bet per pamokslą dar ir iš bažnyčios ją išvarė. Ji viena gyvena, labai jautri ir labai skaudžiai į visa tai reaguoja“, – pasakojo R.Visockis.
Ėriškiuose augęs, nuo pirmos klasės bažnyčioje patarnavęs ir A.Giedraitį gerai pažinojęs dvasininkas teigė negalįs suvokti, kuo A.Keinai, seniai pagarsėjusiam kaip besirenkančiam, ką laidoti, neįtiko mirusysis.
„Ėriškių bažnyčia iš A.Giedraičio didžiulę paramą jautė net ir tarybiniais metais. Jis iš klebonų netgi niekada neimdavo pinigų už bažnyčios sunaudotą elektrą. Aš suprantu, kodėl ėriškiečiai tokie sujaudinti, kad klebonas atsisakė tokį žmogų palydėti į kapines. A.Keina pramiegojo Nepriklausomybę – iki jos kovojo, ir dabar dar kovoja“, – kalbėjo R.Visockis.
Vyskupo nesupranta
Pačiam R.Visockiui laidojant nuo plaučių vėžio mirusį tėtį taipogi yra tekę patirti, ką reiškia A.Keinos deklaruojamas „dvasingumas“. Klebonas ne tik nelaidojo kunigo tėčio, bet netgi atėjęs į šermenis prie karsto pradėjęs šaukti, kad jame guli rūkymo auka, išmėtęs atėjusiųjų atsisveikinti su mirusiuoju atneštas gėles.
Netgi po laidotuvių per pamokslus A.Keina kunigo R.Visockio giminę vadino pagonimis, garbinančiais gėlių kultą.
Tokią kunigo „moralę“ tikintieji grindžia jo paties pinigų kultu – ne tik ėriškiečiais, bet ir klebono rūstybę patyrė Uliūnų miestelio gyventojai prasitaria, jog mirusiesiems kelią į dangų atveria ne doras gyvenimas, o A.Keinai paaukoti šlamantieji.
Klebono akibrokštus metai iš metų kenčiantys žmonės negali suvokti, kodėl vyskupijos kurijos vadovybė iki šiol nesiima jokių priemonių, kad įžeidinėti kitus sau leidžiantis A.Keina būtų suvaldytas.
„Nesuprantu vyskupo tokio nuolankumo jam. Ar klebonas vertinamas tik už ūkinius darbus?“ – stebėjosi S.Kaupienė.
Jaučiasi pažemintas
Nepaisant žmonių skundų nei generalvikaras, nei vyskupas nelinkę kaltinti paties A.Keinos.
„Man dar reikės su žmonėmis pasikalbėti, jei parašai bus įskaitomi. Nes anoniminius skundus mes iš karto metame į šiukšlių dėžę. O jei tik parašo, bet nekalba, irgi nekreipiame dėmesio“, – vakar dar nematęs ėriškiečių rašto kalbėjo Jo Ekselencija.
Vyskupas teigė padaręs išimtį, leisdamas mirusįjį į paskutinę kelionę palydėti ne vietos klebonui. „Aš turiu jaustis pažemintas, kad tikintieji kreipėsi į merą, o ne į mane“, – pabrėžė vyskupas.
Anot J.Kaunecko, jam jau dabar aišku, kad ėriškiečių kaltinimuose yra netiesos – su A.Keina jis išsiaiškinęs, jog šis sutikęs lydėti į kapines ėriškiečių gerbiamą mirusįjį.
Gyventojų skundą priėmęs generalvikaras R.Pukenis irgi buvo linkęs pateisinti ekscentriškąjį kunigą.
„Aš su juo ne kartą esu kalbėjęs, kad perlenkia lazdą. Bet man jo gaila. Gal kokia frazė A.Keinai ir išslydo. Manau, kad jo ūmus būdas gali būti išgyvento insulto pasekmė“, – teisino dvasininką generalvikaras.
Išgirsti paties A.Keinos nuomonę nepavyko. Vos išgirdęs, kad skambina žurnalistai, klebonas numetė telefono ragelį nė neišklausęs, apie ką bus kalbama.