Nuo tos dienos bus pradėtas skaičiuoti trijų mėnesių terminas, per kurį referendumo iniciatoriai turės surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Per nustatytą laiką nesurinkus tiek parašų, referendumas nebus rengiamas.

Iniciatyvinė grupė siūlo referendumui pateikti klausimą: "Ar jūs pritariate Lietuvos stojimui į NATO?".

"Referendumo tikslas yra labai paprastas ir aiškus: priimant principinį Lietuvai sprendimą atsiklausti tautos ir tuo pačiu sumažinti, o jei įmanoma - ir panaikinti šiandien egzistuojančią atskirtį tarp tautos ir valdžios", - anksčiau teigė vienas iš 17-os iniciatyvinės grupės narių parlamentaras Rolandas Pavilionis.

Tačiau kai kurie referendumo grupės nariai neslepia, jog jie yra prieš šalies stojimą į Šiaurės Atlanto Aljansą.

"Aš esu Lietuvos stojimo į NATO priešininkas. NATO yra labai agresyvios JAV įrankis, ir Lietuva tampa to įrankio dalimi", - rugsėjį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė kitas iniciatyvinės grupės narys parlamentaras Egidijus Klumbys.

Be R.Pavilionio ir E.Klumbio, iniciatyvinei grupei taip pat priklauso parlamentaras Ramūnas Karbauskis, du Kovo 11-sios akto signatarai Rolandas Paulauskas ir Kęstutis Grinius, keli Vilniaus universiteto profesoriai, dvasininkas, simfoninio orkestro vadovas, feminizmo idėjų propaguotoja, buvęs sovietinis politkalinys, pedagogė, pensininkas bei du studentai.

Tačiau pagrindinės Lietuvos politinės partijos pritaria šalies narystei NATO, kuri yra laikoma vienu iš trijų pagrindinių šalies užsienio politikos tikslų.

Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad stojimą į NATO remia apie 60 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuva tikisi būti pakviesta į NATO šių metų lapkritį Prahoje vyksiančiame Šiaurės Atlanto Aljanso viršūnių susitikime.