Lietuvai – kritika dėl korupcijos
Demokratizacijos procesus pasaulyje stebinti organizacija “Freedom House” demokratijos indeksą apskaičiuoja atsižvelgdama į valstybės valdymo, savivaldos, rinkimų sistemos, žiniasklaidos nepriklausomumo, pilietinės visuomenės aktyvumo, teisėtvarkos nepriklausomumo ir korupcijos įvertinimus.
2007 metų ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos bendras demokratijos indeksas pablogėjo nuo 2,21 iki 2,29.
Ataskaitoje korupcija išryškinama kaip viena didžiausių problemų Lietuvoje. Pagrindinė to priežastis – vangiai įgyvendinamos antikorupcinės priemonės. Interesų konfliktų išaiškinimas ir tapo atviresnis, tačiau politinės korupcijos atvejai, "nors jie reguliariai išplaukia į paviršių", į teismus nepatenka.
Tyrėjai tvirtina, kad Lietuvoje ypač gaji administracinė korupcija, ypač žemėtvarkos srityje sprendžiant žemės grąžinimo klausimus, taip pat atliekant muitinės procedūras, išduodant statybų leidimus bei sveikatos apsaugos srityje.
Ataskaitoje kritikuojamas sparčiai besiplečiantis ir vis sunkiau valdomas Lietuvos biurokratinis aparatas, kuris tik didina valstybės išlaidas, nuogąstaujama dėl susidariusios nuomonės, kad antikorupcinės programos ir procesai iš viso neveikia.
Lietuvos visuomenė esą nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, mažai domisi nevyriausybinių organizacijų veikla. Pastarosios apkrautos mokesčiais, o jų finansavimas – nereguliarus. Esą tik kas trečias Lietuvos gyventojas pasitiki vietos savivaldos institucijomis. Nepasitikėjimo priežastis – skaidrumo ir atvirumo, kaip panaudojami valstybės pinigai, trūkumas.
Vertinant teisėtvarkos funkcionavimą ir nepriklausomumą teigiama, kad valdžios pastangos reformuoti civilinę ir baudžiamąją teisę tik dar labiau sustiprino gyventojų nepasitikėjimą teismais. Šis nepasitikėjimas kyla dėl sistemos uždarumo, korupcijos ir ilgų teisminių procesų. Lietuvą supurtęs Valstybės saugumo departamento skandalas parodė suasmenintą politiką, atskleidė neteisėtus informacijos nutekėjimo faktus ir kt.
Kai kurių teisėjų paskyrimai praėjusiais metais esą atskleidė spragas Lietuvos teisinėje sistemoje. Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, jog daugiau kaip 30 Konstitucinio Teismo įstatymo ir Aukščiausiojo Teismo statuto nuostatų tiesiogiai prieštarauja šalies Konstitucijai.
Pranešime spaudai O. Juknevičienė taip pat atkreipė dėmesį į žurnale "Economist" paskelbto tyrimo rezultatus, kur Lietuva iš 27 Europos Sąjungos valstybių atsidūrė lentelės gale – 23-ioje vietoje (prastesnė padėtis – tik Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje). Pagal Vyriausybės funkcionavimo koeficientą Lietuva atsidūrė žemiau nei Indija ar Botsvana.
Pareiškimus vadina viešųjų ryšių uždanga
R. Juozapavičiaus teigimu, “Freedom House” yra autoritetinga, pasaulyje pripažinta organizacija, todėl jos vertinimas neatrodo nepagrįstas ar panašus į spekuliaciją.
“Net be jokių tarptautinių vertinimų galiu pasakyti, kad keletas epizodų man palieka liūdną įspūdį apie Lietuvos demokratiją”, - pažymėjo TILS vadovas.
Tarp tokių epizodų – brutalus “trigalvio slibino”, kuriam bus patikėta rūpintis naujos atominės elektrinės statyba ir kurio veikloje dalyvauja privati bendrovė.
Tuo tarpu premjero Gedimino Kirkilo pažadas aktyviai kovoti su korupcija ir nesėkmės atveju atsistatydinti bei užmojai įgyvendinti ”vieno langelio" principą tėra ryšių su visuomene uždanga.
“Visiems liepta įgyvendinti “vieno langelio” principą, nors niekas negali pasakyti, kas tai yra. Kai žmogus parduotuvėje perka dešrą, žino, kas tai yra ir ko konkrečiai nori, o čia… Ar tai reiškia, kad reikės tik vieno kontakto su institucija, ar kad institucija bus vieta, kur greitai bus priimtas sprendimas. Jie daro tai, kuo patys netiki”, - kalbėjo R. Juozapavičius.
Jis priminė pernai su kolegomis ieškojęs gerų kovos su korupcija pavyzdžių. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija sugebėjo kyšininkavimo mastą sumažinti kelis kartus: 2002 metais 19 žmonių iš 100 prisipažino davę kyšius šios institucijos darbuotojams, o po kelerių metų – vos 3 iš 100.
“Vakar paskambinau į inspekcijos kovos su korupcija skyrių ir paklausiau, ar kas nors domėjosi jų patirtimi. Atsakymas buvo “ne”. Juk jei mokaisi aukštojo pilotažo, reikėtų bent pakalbėti su Jurgiu Kairiu ar kitu žmogumi, kuris tai išmano”, - siūlė TILS vadovas.
Teigiamai R. Juozapavičius įvertino ir sprendimą tiesiogiai internetu transliuoti Vyriausybės posėdžius, nors paprastam žmogui esą sunku suprasti, kas juose vyksta.