"Pigus sūris esti tik pelėkautuose, o kai stengiamasi pripirkti kuo pigesnių, taip ir nutinka, - apgailestavo pašnekovas. - Detonatoriai buvo bulgariški. Manau, kad jie galėjo būti itin jautrūs aplinkoje besikaupiančiam statiniam elektros krūviui. O juk aplink - ir elektros laidai, ir telefonai, ir radijo stotys. Be to, detonatorių korpusai aliumininiai, o aliuminis nuo drėgmės greit oksiduojasi. Mieste tokiai bazei - ne vieta, tačiau kad ir kiek prašėme, ji į užmiestį nebuvo iškelta."
Sužeistas pareigūnas skubiai išvežtas į Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės mikrochirurgijos skyrių; operacija truko keletą valandų. Pasak LŽ šaltinių, visas kūnas suvarpytas skeveldrų, kurių buvo labai daug. "Tos skeveldros - itin smulkios, įstrigo negiliai, todėl svarbūs organai nepažeisti, - pasakojo šaltinis. - Tačiau sužalotos abi rankos, ypač plaštakos, sulaužyta dalis pirštų kaulų, beveik visi pirštai neteko pirštakaulių, tai yra gali būti trumpesni." Esą blogiausia kairės rankos būklė, mat į ją įstrigo labai daug purvinų skeveldrų su nuodingomis sprogstamosios medžiagos atliekomis.
Nors oficialiai skelbta tik apie vieną sužalotąjį, nukentėjo dar du minėtoje patalpoje buvę pareigūnai. Jiems pažeista klausa. Šį faktą vakar žurnalistei patvirtino ir rinktinės vadas Viktoras Grabauskas. Pasak jo, ausų būgneliai netrūko, tačiau pareigūnams prasidėjo ausų uždegimas.
Kai gyvybė kabo ant plauko
Kadangi "Aro" veiklos užkulisiai retai viešinami, lietuviai nežino apie minininkų tykančias katastrofas. Mums pavyko anonimiškai pakalbinti vieną rinktinės pareigūną.
- Prieš keletą dienų sunkiai sužalotas jūsų kolega. Atrodo, jog "Aro" vyrai kas dieną vaikšto peilio ašmenimis, tik apie tai garsiai nekalbama. - Kiekvienam iškvietimui ruošiamės labai rimtai ir vykstame susikaupę: juk iš anksto neįmanoma numatyti, kada ir koks pavojus gresia. Vidutiniškai kiekvienais metais "Aro" rinktinės paslaugų prireikia 150 kartų, įskaičiuojant anoniminius skambučius apie padėtus sprogmenis, atliekamas kratas ir taip toliau. Iš tų pusantro šimto iškvietimų 100-130 atvejų kviečiami minininkai. Beje, tikrų sprogmenų pasitaiko ne taip ir dažnai - iki dvidešimt atvejų per metus.
Sprogmenų neutralizavimas - pats pavojingiausias darbas. Bene sudėtingiausi atvejai, kai "ariečiams" teko neutralizuoti bombų gamintojų parengtus ir vežamus parduoti sprogmenis. Pirmiausia teko sulaikyti sprogmenų pardavėjus, paskui - neutralizuoti jų padarytus sprogmenis. Viskas vyksta panašiai kaip filmuose: laimės tas, kuris bus geriau pasiruošęs, gudresnis. Juk sprogmenis gamina savo darbą išmanantys asmenys. Kiek prisimenu, buvo du ypač pavojingi atvejai - pardavėjai kiekvieną akimirką galėjo susisprogdinti patys ir susprogdinti greta esančius pareigūnus. Vienam kolegai teko neutralizuoti radijo bangomis valdomą užtaisą, laimė, darbą jis atliko puikiai - liko gyvas."
Incidentas Panevėžio kelyje
LŽ šaltinių tvirtinimu, prieš daugiau nei metus "Aro" vyrams teko neutralizuoti automobilyje paslėptą bombą. Tai vyko judriame Vilniaus-Panevėžio kelyje. Bomba buvo pagaminta taip, kad ją būtų galima valdyti mobiliuoju telefonu.
"Mūsų žmonėms triūsiant nusikaltėliai pasiuntė signalą, kad sprogmuo driokstelėtų neutralizuojamas. Bomba nesprogo tik todėl, kad tuo metu buvo "nutrauktas radijo ryšys", ir toje vietovėje nebuvo įmanoma niekam prisiskambinti. Sprogimą sukelti turėjęs telefono signalas bombą pasiekė tik tada, kai ji jau buvo padaryta nekenksminga. Tuo metu aplink buvo pilna automobilių, spūstis, nes dėl sprogmens neutralizavimo darbų teko užblokuoti kelią. Ir minininkai, ir arčiausiai buvę žmonės nenukentėjo per plauką", - tragedija vos nesibaigusį atvejį prisiminė pašnekovas.
Neturi teisės
LŽ duomenimis, M.Paco gatvės pradžioje, tai yra beveik miesto centre esančiose patalpose, nerekomenduojama laikyti sprogstamųjų medžiagų (SM) ir sprogdinimo priemonių (SP).
"Apie tai mažai kas žino, todėl žmonės ir nesijaudina, - sakė šaltinis. - Kita vertus, minininkai neturi teisės savo automobiliuose transportuoti SM ir SP, tačiau tai nuolat daroma, rizikuojama savo ir aplinkinių žmonių gyvybe. Ir dėl to kaltas ne mūsų vadas Viktoras Grabauskas. Nepakanka lėšų, o jų, matyt, neskiriama."
"Aras" be sparnų
Šaltinio teigimu, net jei dabartinės "Aro" rinktinės patalpos atitiktų visus reikalavimus, operatyviai reaguoti į įvykius gali būti sunku. "Vilnius - žemumoje, tiesiog duobėje įsikūręs miestas. Kas būtų, jei "Aro" sprogmenų saugykloje įvyktų katastrofa? Čia pat miesto centras, greta Antakalnio žiedas, kuris, kaip ir šalia esančios gatvės, piko valandomis pilnas automobilių. Sunkesnės už orą nuodingos dujos leistųsi žemyn. Kas atsitiktų spūstyse įstrigusiems žmonėms ir aplinkiniams gyventojams?" - retoriškai klausė pašnekovas.
Jei mieste įvyktų katastrofa: sprogtų gamykla, pasklistų nuodingos medžiagos, radiacija ar teroristai susprogdintų bakteriologinį ginklą - "Aras" į tragedijos vietą laiku neatvyktų dėl bazės prieigose dažnai susidarančių spūsčių. Anot pašnekovo, "nė viena normali pasaulio valstybė" tokių padalinių neįkurdina miesto centre. "Greitojo reagavimo bei antiteroristiniai padaliniai turėtų būti užmiestyje, jie privalo turėti sraigtasparnius ir jų nusileidimo aikšteles. Be to, kitų valstybių tokiose bazėse yra treniruočių poligonai, šaudyklos, gyvenamieji korpusai pareigūnams, kad esant reikalui būtų galima operatyviai sutelkti ne tik technines priemones, bet ir žmones. Pas mus kitaip. Tik du trečdaliai rinktinės darbuotojų yra vilniečiai, trečdalis jų gyvena užmiestyje: Trakuose, Lentvaryje, Rūdiškėse ir kitur. Viename miesto gale treniruojasi, kitame laiko sprogmenis, trečiame gyvena", - dėstė pašnekovas.
Reikia brangios technikos
V.Grabausko klausėme, ar sprogmenų sandėlis gali būti miesto centre? "Pas mus ne tiek daug sprogstamųjų medžiagų, kad kiltų pavojus miestui. Sprogstamosios medžiagos pagal galiojančias taisykles laikomos atskirai nuo detonatorių, todėl didelio sprogimo pavojaus tikrai nėra... O dėl sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių transportavimo... Jūsų šaltinis iš dalies teisus: užsienio valstybėse tam naudojami specialūs minininkų automobiliai, kuriuose sprogstamosioms medžiagoms ir sprogdinimo priemonėms įrengti atskiri skyriai. Tačiau tokia technika labai brangi. Mes jos neturime", - teigė V.Grabauskas.
Ar "Aro" pareigūnams ir aplinkiniams žmonėms negresia pavojus, kai minininkai nepritaikytu transportu į užmiestį naikinti gabena gyvenamojoje vietovėje surastą sprogmenį? V.Grabauskas atsakė tiesiai: "Užsienyje tokie sprogmenys gabenami specialiuose konteineriuose, tačiau mes tokių neturime. Jie taip pat labai brangūs."
Vadas pasidžiaugė, kad "Aro" bazę planuojama perkelti į užmiestį. "Vilniaus prieigose jau pastatytas treniruočių kompleksas, specialus bokštas mokytis alpinizmo, yra šaudykla, - džiaugėsi V.Grabauskas. - Esama planų ten perkelti visą bazę. Jei turėsime daugiau patalpų, pareigūnams bus saugiau. Tačiau kol kas bazei perkelti lėšų neskirta." O kaip dėl automobilių spūsčių? Ar "Aro" pareigūnai iš dabartinės bazės visuomet laiku pasiekia iškvietimo vietą? V.Grabauskas šių abejonių nei patvirtino, nei paneigė. LŽ žiniomis, "Aro" vadovybė seniai "kariauja" dėl naujos bazės, tačiau lėšų tam nebuvo skirta.
Trūksta penktadalio
LŽ žiniomis, vis daugiau patyrusių "Aro" pareigūnų palieka tarnybą. 2006 metais "Aro" rinktinėje trūko 17 proc. darbuotojų. Pageidaujančiųjų čia įsidarbinti skaičius mažėja sulig kiekviena diena. "Aro" gretose tarnaujantys policininkai uždirba mažiau nei tokį pat darbą atliekantys kariuomenės specialiųjų operacijų junginio kariai. Norintiesiems įsidarbinti "Aro" rinktinėje reikėdavo įveikti griežtą atranką. Iš kandidatų reikalaujama ypatingo fizinio ir psichologinio pasirengimo. Pastaruoju metu kartelė nuleista. LŽ žiniomis, anksčiau atrankose dalyvaudavo vidutiniškai 20 pretendentų, o 2004-2006 metais tokių kandidatų vidutiniškai būdavo po 7. Kai 2006-ųjų pradžioje trūko 20 proc. pareigūnų, kandidatams keliami reikalavimai buvo sumažinti.
LŽ žiniomis, pernai į "Aro" rinktinę priimti 2 pareigūnai, o atleista keturiskart daugiau. Dauguma - dėl ligos arba patiems prašant. Atleistųjų stažo vidurkis sudaro 11 metų. Tai vieni labiausiai patyrusių, aukštąjį išsilavinimą turinčių pareigūnų. LŽ duomenimis, dalis iš likusiųjų dirbti turi sveikatos problemų: kam pažeistas stuburas, buvo lūžę kaulai ar pažeista klausa... Tačiau į tai esą žiūrima pro pirštus, nes atleidus patyrusius pareigūnus dėl sveikatos, dirbti nebeliks kam. Tvirtinama, jog du trečdaliai "Aro" pareigūnų po kelerių metų išeis į pensiją. Nepriklausomybės aušroje šiuos specialistus rengė nemokamai. Lietuvai tapus ES ir NATO dalimi, pareigūnų mokymo kaina pakilo. Vien pirminis pareigūno parengimas kainuoja 30 000-60 000 JAV dolerių.
Vakarai žavisi
"Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuva tapo ir rytine ES siena, - skelbiama "Aro" interneto tinklalapyje. - Lietuva turi 4 oro uostus ir 1 jūrų, o tai yra didelis rizikos faktorius atsižvelgiant į tarptautinio terorizmo grėsmę. Jau dabar jaučiamas padidėjęs nelegalių emigrantų iš Azijos šalių, narkotinių medžiagų ir kitokios kontrabandos srautas... Didės ir įvairiausių nusikalstamų struktūrų, gal ir teroristinių organizacijų dėmesys Baltijos šalių regionui.
Gali prasidėti kova dėl įtakos sferų. Kovai su tokia grėsme bei padidėjusiam pasaulinio terorizmo aktyvumui stabdyti reikia stiprios, profesionaliai parengtos jėgos. Toks Lietuvos teisėsaugos struktūrinis padalinys yra Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė "Aras". Tai padalinys, kuris jau dabar atitinka daugelį reikalavimų, keliamų panašios paskirties padaliniams visame pasaulyje."
Pagrindinės "Aro" funkcijos: esant ekstremalioms, didelio pavojaus sąlygoms išlaisvinti įkaitus ir sulaikyti pavojingus ginkluotus nusikaltėlius; ieškoti ir neutralizuoti savadarbius sprogstamuosius įtaisus bei karinius sprogmenis; dalyvauti nusikaltėlių sulaikymo operacijose; rinkti ir analizuoti informaciją apie terorizmo grėsmes.
Interneto tinklalapis skelbia, kad rinktinė aprūpinta "šiuolaikine ginkluote bei įranga, o rinktinės branduolį sudaro aukštos kvalifikacijos kovotojai, specialiai parengti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, įgiję fizinį bei psichologinį pasirengimą".
Tinklalapyje nemeluojama: pareigūnų sugebėjimus vertina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių specialistai. Rinktinės vadas V.Grabauskas pirmasis Lietuvoje baigė Federalinių tyrimų biuro nacionalinę akademiją Quantico, JAV, po jos baigimo buvo pakviestas į Jungtines Valstijas apmokyti Tenesio valstijos specialiųjų operacijų padalinio pareigūnų.
Tik niekas garsiai nepasakė vieno dalyko: kai kartą kolegos užsieniečiai išvydo, kokiomis sąlygomis mūsų kovotojai įgijo meistriškumą ir kiek jie uždirba, užsieniečiams beliko iš pagarbos prieš lietuvius nulenkti galvas.