Tai galima vadinti dar vienu Lietuvos sporto kuriozu – premijos tarsi įteikiamos rezultatą pasiekusiam sportininkui, bet Vyriausybės nutarime numatyta, kad vėliau iš tos pačios sumos nemažą dalį atsiriekia treneriai, gydytojai ir masažuotojai.
Pirmasis milijonierius
Pirmuoju Lietuvos sportininku milijonieriumi, be jokios abejonės, reikėtų tituluoti išeivijos boksininką, pasaulio sunkaus svorio čempioną Juozą Šarkį Žukauską.
1902 metais Niujorko valstijos Bingemtono mieste gimęs Juozas Žukauskas boksu susidomėjo tarnaudamas laivyne. Už pinigus į ringą lietuvis pirmą kartą žengė 1923 metais Bostone. Tiesa, pasiūlytas honoraras buvo labai jau kuklus (100 dolerių), bet J.Žukausko tai nesustabdė: „Už 100 dolerių tada būčiau kovęsis su visu laivynu.“
Pagal tuometę madą amerikietiškiau skambantį Jacko Sharkey pseudonimą vėliau pasirinkęs lietuvis niekada neslėpė, kad boksuojasi vien dėl pinigų.
Pasirodo, pinigai buvo rimtas motyvas – J.Sharkey sparčiai kopė sunkiasvorių hegemonijos laiptais ir 3-iojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo laikomas vienu pajėgiausių elito grupės kovotojų.
Tikslių duomenų, kiek lietuvis uždirbo ringe, nėra. Bet žinant, kad iš 55 jo kovų daugiausia buvo surengta JAV sporto Mekoje Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje ir beveik šimtą tūkstančių žiūrovų tuomet talpinusiame Niujorke „Yankees“ stadione, kalba gali eiti apie kelis milijonus dolerių. Vertinant šių dienų masteliais, tai – beveik kosminė suma.
Perskaičiavus šių dienų pinigine verte, J.Sharkey per karjerą galėjo uždirbti daugiau nei krepšininkas Arvydas Sabonis.
„Jackas Dempsey (legendinis sunkiasvoris boksininkas – red.) smūgiavo skaudžiau, nes jo smūgiai buvo verti 211 tūkst. dolerių. O Joe Louiso – tik 36 tūkst. dolerių“, – vieną kartą apie gautus honorarus juokais kalbėjo J.Sharkey.
Tiesa, bokso legendų pirštinių kietumą lietuvis išbandė skirtingu laiku: J.Dempsey 1927-aisiais, o J.Louiso – 1936 metais. Po šio mūšio su būsimu ilgamečiu pasaulio čempionu J.Sharkey baigė karjerą ringe.
Didžiausia jo pergale tapo 1932 metais iškovotas pasaulio čempiono diržas. Tada lietuvis palaužė legendinį vokietį Maxą Schmelingą, kuriam prieš dvejus metus buvo pralaimėjęs analogišką dvikovą.
Mafijos ranka
Deja, J.Žukauskui pasaulio čempiono diržą pavyko išlaikyti vos metus. 1933 metų birželį lietuvis titulą perleido italui Primo Carnerai.
Lietuvis ringe dominavo net šešis raundus, bet septintajame po italo smūgio susmuko ir nebepakilo, kol teisėjas suskaičiavo iki dešimties.
Ta dvikova sukėlė daugybę aistrų, nes stebėtojai buvo įsitikinę, kad dvikovos likimas buvęs nuspręstas iš anksto, o J.Sharkey tiesiog suvaidino nokautą. Kadangi už buvusio cirko artisto P.Carneros nugaros stovėjo tuo metu labai galinga italų mafija, visi spėliojo, esą lietuvis buvo papirktas arba įbaugintas.
Tačiau pats J.Sharkey iki mirties 1994 metais neigė bet kokius kaltinimus, nors pripažindavo, kad juo netiki net sutuoktinė.
Ilgiausią iš pasaulio sunkiasvorių čempionų gyvenimą nugyvenęs J.Sharkey po pasitraukimo iš ringo dar kurį laiką teisėjaudavo per vietines Bostono bokso ir imtynių dvikovas, turėjo nuosavą kavinukę. Panašu, kad tuo užsiėmė ne dėl pinigų, o savo malonumui.
Bet kokie įtarimai garsiausiam visų laikų Lietuvos boksininkui buvo panaikinti 1994 metais, kai jo nuopelnus pripažino Tarptautinis bokso šlovės muziejus. Deja, tuo metu jau sunkiai sirgęs lietuvis negalėjo dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje.
Kuklūs čempionai
1937 ir 1939 metų Europos krepšinio čempionai nebuvo vargšai, bet ir neįsivaizdavo milijonų, kurie dabar mokami Lietuvos krepšinio žvaigždėms.
Iš tos čempionų kartos už tiesioginę veiklą – krepšinį – daugiausia pinigų gaudavo legendinis Pranas Lubinas. Po pergalės 1936 metų Berlyno olimpiadoje su JAV rinktine 202 centimetrų ūgio gigantas grįžo į tėvų žemę.
Krepšininkui Švietimo ministerija iškart skyrė 2 tūkst. litų mėnesinę stipendiją. Žinant, kad tuomečiai litai buvo bene 10 kartų vertingesni nei dabartiniai, suma buvo tikrai didelė. Vidutinė valdininko alga retai kada viršijo 150 litų.
P.Lubinas Lietuvos Vyriausybės investicijas atpirko 1939 metais. Kaune tąkart vykusiose Europos pirmenybėse lietuviai apgynė čempionų titulą, o legendinis vidurio puolėjas buvo žaidžiantysis Lietuvos rinktinės treneris ir finale lemiamomis akimirkomis taikliais metimais palaužė Latvijos komandą.
Neskurdo P.Lubinas ir vėliau, grįžęs į JAV. Iki 1954 metų jis žaidė Amerikos mėgėjų sąjungos (AAU) varžybose, buvo renkamas į „Visų žvaigždžių“ rungtynes, tačiau pagrindinė Los Andžele gyvenusio krepšininko darbovietė buvo kino kalvė Holivudas – P.Lubinas ten dirbo filmavimo grupės scenos darbininku.
Apie kitus auksinių 1937 ir 1939 metų Lietuvos rinktinių žaidėjus informacijos gerokai mažiau.
„Iš krepšinio jie tikrai neužsidirbo, dauguma buvo studentai, kareiviai. Kai laimėjo auksą, apie jokias premijas nebuvo net kalbos, – „Panoramai“ pasakojo Lietuvos sporto muziejaus darbuotojas Arvydas Jakštas. – Paskui sekė sunkus periodas Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose, bet vėliau didžioji dalis įsikūrė Australijoje, Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje ir susitvarkė gyvenimus. Visi turėjo darbus, gyveno gana pasiturimai.“
M.Paulauskas apmaudo nejaučia
Sovietinių lygybės postulatų galią sportininkai savo kailiu juto per visą 50-ties metų okupaciją. Krepšininkai, futbolininkai, lengvaatlečiai, boksininkai, visi kiti gaudavo grašius, ir svarbiausia, kad sistema juos visą karjerą laikė savo narve.
Kiek labiau pasisekė tik septintajame dešimtmetyje ir vėliau gimusiai kartai, kuri prakaitą liejo sovietinės lygiavos laikais, bet, sugriuvus imperijai, galėjo išvykti į užsienį užsidirbti.
Šarūnas Marčiulionis tikrai nebūtų tapęs viena pirmųjų Rytų Europos kregždžių NBA ir dabar tikriausiai negalėtų vadintis milijonieriumi, jei būtų gimęs ne 1964 metais, o 1945-aisiais, kaip kitas Lietuvos krepšinio žvaigždyno atstovas Modestas Paulauskas.
„Ši tema yra ne spaudai ir ne televizijai, geriau ją aptarti prie alaus bokalo. Nereikia mums reklamuotis, kokie buvome. Juolab kad tada nieko kita ir nežinojome – gaudavome 2,5 rublio talonus maistui ir būdavome laimingi. Nežinojome, ką reiškia žodis „milijonas“, bet dėl to nesijautėme nuskriausti“, – tvirtino buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas M.Paulauskas.
Paklaustas, ar nesijaučia gimęs per anksti, šiuo metu Šakiuose su vaikais dirbantis ir Regioninės lygos komandą treniruojantis M.Paulauskas nustebino pareikšdamas atvirkščiai: „Labai geru laiku gimiau, esu laimingas ir su mielu noru pakartočiau tokį gyvenimą dar vieną kartą.“
Reikėtų suprasti, kad pinigai gyvenime nėra viskas. Ypač jei juos kompensuoja laimėjimai. O M.Paulausko kolekcijoje jų apstu – jis ir olimpinis čempionas, ir dukart pasaulio, ir keturiskart Europos čempionas.
Sovietiniai spekuliantai
Net ir kieti sovietų imperijos gniaužtai laikui bėgant pradėjo atsileisti. Todėl devyneriais metais vėliau už M.Paulauską gimęs kitas tituluotas krepšininkas Sergejus Jovaiša jau gali papasakoti linksmesnių istorijų.
„Pirmas atlyginimas „Žalgiryje“ buvo 40 rublių, vėliau pakilo iki 300, nes dar žaidžiau ir rinktinėje. Bet mes negalvojame, kad tai mažai, nes kitko ir nebuvome matę. Žinoma, už iškovotus titulus dar gaudavome, kaip mums atrodydavo, didžiules premijas – net kelis tūkstančius rublių. Tada galėdavome ir butą pasiremontuoti, ir apie automobilį pagalvoti“, – su šypsena karjeros laikus prisiminė krepšininkas.
Pasak S.Jovaišos, apie pinigų vertę jis ir kolegos susimąstydavo tik tada, kai Europos taurėse tekdavo susidurti su varžovais iš užsienio: „Anuomet Madrido „Real“ žaidėjas Juanas Antonio San Epifanio per sezoną jau gaudavo 200 tūkst. dolerių, o mes uždirbdavome 3 tūkst. rublių. Atsimenu, kartą Sergejus Tarakanovas pasakė: „Už ką jam tiek mokėti, juk jis ne ką geresnis už mus.“ Tada susimąstydavome apie tai, bet ką padarysi – kosminių pinigų pas mus nebuvo.“
S.Jovaišos ir vėlesnių kartų krepšininkai taip pat rasdavo papildomų būdų užsidirbti. Iš kelionių į užsienį jie parveždavo įvairių deficitinių prekių: džinsų, batų, vėliau – ir kompiuterių.
„Mūsų laikais tai buvo vadinama spekuliacija, o dabar – jau komercija. Galima parašyti apsakymą, kaip per muitines eidavome, – juokėsi S.Jovaiša. – Būdavo istorijų, kad krepšininkus pagaudavo net su ginklais, bet mes veždavome džinsus, batus ir ne po daug. Prie algos tikrai prisidurdavome, ir nemažai.“
Šį pavasarį į politiką pasukęs ir Anykščių rajono taryboje plušantis buvęs „Žalgirio“ žaidėjas tikino dabartiniams krepšinio milijonieriams pavydo nejaučiąs: „Būna, kad žmogus turi krūvą pinigų, bet trūksta fantazijos, kur juos panaudoti. Aš puikiai išsiverčiu su gera fantazija ir nedaug pinigų.“
Tačiau fantazija mažai padeda, kai iš viso nėra su kuo jos realizuoti. Tereikia prisiminti, kad A.Sabonis ilgą laiką po SSRS griuvimo „didelio dydžio batais“ šelpdavo per karjerą taip nieko ir nesutaupiusį ilgametį varžovą Vladimirą Tkačenką ar pagelbėdavo dabar jau anapilin išėjusio Raimundo Čivilio šeimai.
Sklaido milijonus
Viskas pasikeitė griuvus SSRS ir sutrupėjus geležinei uždangai. Krepšininkai ir kitų sporto šakų atstovai plūste plūdo ieškoti laimės (ir didesnių pinigų) užsienyje.
1989-aisiais į NBA įžengęs Š.Marčiulionis per septynerius metus stipriausioje pasaulio lygoje oficialiai uždirbo 12 mln. 937 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, apie trečdalį šios sumos surijo mokesčiai.
Jau 7,8 mln. dolerių NBA klubai sumokėjo ir su šalies rinktine šiuo metu Europos čempionatui besirengiančiam Dariui Songailai.
Tai dar ne pabaiga – „Washington „Wizards“ klubas per ateinančius trejus metus puolėjui pasiryžęs išrašyti čekių už beveik 13 mln. dolerių.
Sąlygiškai mažai (1 011 360 dolerių) kitais metais pagal kontraktą su „Denver Nuggets“ uždribs Linas Kleiza, bet 22 metų puolėjo žvaigždė dar tik kyla, tad ateityje NBA komandos lietuviui nepagailės ir solidesnių honorarų.
Brangiausių Lietuvos sportininku ir toliau išlieka Žydrūnas Ilgauskas. Sunkių pėdos traumų ilgai kamuotas „Cleveland Cavaliers“ krepšininkas per karjerą sugebėjo pasirašyti dvi multimilijonines sutartis, kurių bendra vertė viršija 120 mln. dolerių.
Beje, 1998–2000 metais, kai dėl traumų Didysis Z sužaidė vos 29 rungtynes, jis buvo tapęs JAV draudėjų galvos skausmu, nes būtent jie turėjo išrašinėti milžiniškus čekius susižeidusiam krepšininkui.
2002–2004 metais lietuvis su keliomis lygos žvaigždėmis net dalijosi 8 vietą geriausius atlyginimus gaunančių NBA žaidėjų sąraše. Pernai, neatskaičius mokesčių, jis uždirbo 9,5 mln., o ateinantį sezoną „kavalieriai“ Žydrūnui atseikės virš 10 mln. dolerių.
Turtingiausias Lietuvos sportininkas bet kuriuo atveju labai toli atsilieka nuo pasaulio sporto lyderių. 2006 metais turtingiausiu atletu be konkurencijos buvo golfo vunderkindas Tigeris Woodsas, kurio banko sąskaita buvo papildyta net 111 mln. dolerių. Antroje vietoje atsidūrė boksininkas Óscaras de la Hoya. Tiesa, jo uždarbis, palyginti su T.Woodso, buvo labai jau „kuklus“ – 55 mln. dolerių.
Grįžtant prie krepšininkų milijonų – pastaruoju metu pastebima aiški tendencija, kad Europos klubai pagal atlyginimų dydį sparčiai vejasi NBA ekipas. Tai jau pajuto ir Lietuvos krepšininkai: Arvydui Macijauskui Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) už sezoną moka 2,25 mln., Ramūnui Šiškauskui Maskvos CSKA – apie 2 mln. eurų.
Net ir Šarūnas Jasikevičius Europoje turbūt gautų didesnius pinigus, nei kitą sezoną jam mokės NBA komanda (4 mln. dolerių). Dar vienas didelis Europos privalumas – lankstesnė mokesčių sistema.
Sabas kovojo dėl tūkstančių
Po Ž.Ilgausko antrą vietą Lietuvos sporto turtuolių sąraše užima Arvydas Sabonis. Dabartinis Kauno „Žalgirio“ savininkas vien per septynis sezonus NBA „Portland Trail Blazers“ klube uždirbo (vėlgi neatskaičius mokesčių) beveik 48 mln. dolerių. Prieš išvykstant į NBA, ryškiausiai Europos krepšinio žvaigždei tikrai ne skatikus mokėjo ir Ispanijos klubai.
Daugiau nei 50 mln. dolerių per karjerą uždirbęs Sabas tapo verslininku – turi viešbutį Palangoje, plastikinių langų gamybos bendrovę.
Tačiau galbūt teisingai sakoma: kuo daugiau turi, tuo labiau gaila. 2006-ųjų pradžioje A.Sabonis JAV padavė į teismą „Interperformances“ agentą Bruce'ą O'Neilą, kuris esą nenaudingai investavo jo pinigus.
Labiausiai šioje istorijoje, apie kurios tęsinį vėliau niekur nepasirodė informacijos, nustebino ginčo suma – 100 tūkst. dolerių...
Tenisas – irgi pelningas
Nors turtingiausių Lietuvos sportininkų sąraše, be abejonės, dominuoja krepšininkai, jame yra ir keli kitų sporto šakų atstovai.
Pirmiausia – geriausias visų laikų Lietuvos tenisininkas Vitas Gerulaitis. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pajėgiausių planetos tenisininkų dešimtuke nuolat buvęs lietuvių išeivių JAV sūnus iš viso triumfavo 24 vienetų ir 8 dvejetų turnyruose, o už savo pastangas iš turnyrų organizatorių iš viso gavo čekių 2 mln. 748 tūkst. dolerių.
Solidi suma, ypač turint omenyje infliaciją ir tuometę dolerio vertę. Tiesa, specialistai kalba, kad 1977 metų Australijos atvirojo čempionato vienetų ir 1975 metų Vimbldono turnyro dvejetų čempionas V.Gerulaitis galėjo laimėti ir daugiau turnyrų (bei pinigų) ir net tapti pirmąja planetos rakete.
Kas sutrukdė? Pernelyg artima ir nuolanki (iš V.Gerulaičio pusės) draugystė su vienu geriausių visų laikų žaidėjų švedu Björnu Borgu. Savo draugui lietuvis pralaimėjo visus 16 mačų, o ekspertai teigia, kad ši draugystė neleido Vitui išsiugdyti „žudiko instinkto“, tiesiog privalomo patiems geriausiems.
Ritulininkai už Atlanto neskursta
Sunkiu gyvenimu skųstis negali ir geriausi Lietuvos ledo ritulininkai Darius Kasparaitis ir Dainiumi Zubrumi.
Tiesa, 34 metų D.Kasparaičio karjera elitinėje ledo ritulio lygoje NHL jau eina į pabaigą. Gynėjas vis dar pasiryžęs kitą sezoną grįžti į „New York Rangers“ klubą, bet neatmetama galimybė, kad „reindžeriai“ išpirks brangaus veterano sutartį. Bet kuriuo atveju lietuvio kišenę per kitą sezoną dar papildys 2,9 mln. dolerių.
Keliasdešimt milijonų dolerių per karjerą uždirbusio elektrėniškio sąskaitą patuštino tik nelabai nusisekęs asmeninis gyvenimas. Pats ritulininkas pripažįsta, kad skyrybos su ruse Irena Kuznecova ir švede Ingela Munter jam kainavo ne vien sunkius psichologinius išbandymus, bet ir apie 6 mln. dolerių.
Beje, D.Kasparaitis irgi pasižymi originaliomis verslo idėjomis. Įdomu, ar tik garsiojo bėglio Viktoro Uspaskicho idėja papuošti marinuotų agurkų stiklainius savo atvaizdu nebuvo plagiatas? Mat praėjusio amžiaus pabaigoje identišką verslą Kanadoje „vystė“ tuomet „Pittsburgh Penguins“ atstovavęs D.Kasparaitis.
Verslininku save gali vadinti ir D.Zubrus. Penkeriais metais už kolegą jaunesnis ledo ritulininkas specializuojasi nekilnojamojo turto srityje – jis yra įsigijęs namus Floridos valstijoje, Naujajame Džersyje ir šiuo metu statosi naują būstą Vilniuje.
Bet nekilnojamasis turtas D.Zubrui kol kas – labiau pramoga. Pinigus jis gauna už tiesioginį darbą – ledo ritulį. Ir gaus dar bent šešerius metus, nes šią vasarą pasirašė tokios trukmės 20,4 mln. dolerių sutartį su NHL „New Jersey Devils“ klubu.
Galiūnų premijos
Kūno kultūros ir sporto departamentas Lietuvos galiūnų sporto federacijai šiemet skyrė juokingą sumą (33 tūkst. litų), bet stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas puikiai verčiasi ir be valstybės paramos.
Didžiąją dalį 32 metų vilniečio pajamų sudaro varžybų piniginiai prizai. Pavyzdžiui, šiemet penktą kartą iš eilės laimėjęs prestižines „Arnold's Strongest Man“ varžybas, lietuvis atsiėmė 30 tūkst. dolerių čekį. Be to, už kiekvieną iš penkių pergalių Ž.Savickas gavo po prabangų, maždaug 50 tūkst. dolerių vertės visureigį „Hummer“, bet į Lietuvą nė vienas iš jų taip ir nebuvo parplukdytas.
Didžiulį namą Riešėje neseniai baigusiam įsirengti Ž.Savickui Vyriausybės nutarimu skiriamos premijos, palyginti su didžiulio susidomėjimo sulaukiančių turnyrų priziniais fondais, turėtų atrodyti lyg lašas jūroje. Mat neolimpinių sporto šakų pasaulio čempionams skiriama 15 tūkst., o Europos čempionams – 8 tūkst. litų.
Premijos sudaro daug didesnę kito Lietuvos ąžuolo Virgilijaus Aleknos biudžeto dalį. Už du olimpinius aukso medalius disko metikui pagal minėtą nutarimą skirta 800 tūkst., už dvi pergales pasaulio čempionatuose – 160 tūkst., už Europos čempiono titulą – 40 tūkst. litų.