„Šiuo metu veikianti valstybės tarnautojų atranka dažnai kelia abejonių dėl objektyvumo ir skaidrumo. Neskaidri sistema leidžia piktnaudžiauti teise priimant ne geriausią, o proteguojamą pretendentą", – DELFI sakė VTD direktorius Osvaldas Šarmavičius.
Anot pašnekovo, siūloma keletas alternatyvų, kaip būtų galima patobulinti priėmimą į valstybės tarnybą.
Vienoje jų siūloma parengti ir patvirtinti standartinių valstybės tarnautojų pareigybių žinyną ir jų aprašymų katalogą, sukurti vieningą darbuotojų paieškos ir atrankos duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informaciją apie laisvas pareigybes, pretendentų rezervą, veiktų valstybės tarnautojų mobilumo bankas, kad valstybės tarnautojai galėtų matyti visose institucijose paskelbtas laisvas vietas.
Tokia sistema esą turėtų užtikrinti vieningus atrankos standartus.
Antrąja alternatyva siūloma steigti iš dalies centralizuotą atrankos sistemą. Pirmajame etape atranka vyktų centralizuotai, o antrajame – decentralizuotai, konkrečios institucijos viduje.
„Pas mus šiuo metu yra tikrinamos tik teisės aktų žinių, o mes norėtumėme, kad ne tik plačiau būtų tikrinamos žinios, bet ir kiti gebėjimai: kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbos žinojimas, kad į pareigybės aprašymą nebūtų įrašyti tokie gebėjimai, kurių negalima patikrinti atrankos metu, kartais reikalaujama ne visai logiškų dalykų, kurių negalima pasverti, pavyzdžiui, reikalaujama darbštumo", – sakė jis.
Šiuo metu norintys būti priimti į valstybės tarnybą, egzaminuojami raštu ir žodžiu. Testą, kurį sudaro 100 klausimų, parengia valdininko ieškanti institucija.
30–50 testo klausimų būna susiję su būsimos darbo vietos funkcijomis, o 70 testo klausimų sudaroma iš įstatymų ir kitų teisės aktų ir juos
Konkursą organizuojančioje įstaigoje vyksta ir pokalbis.
VTD 2006 metų duomenimis, per dvejus metus beveik keturis kartus sumažėjo norinčiųjų dirbti valstybės tarnyboje.
2004 metais į valstybės tarnybą buvo priimta maždaug tūkstantis naujų žmonių, o 2006 metais pirmą kartą priimtų yra 270.
Vienas iš trylikos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas neįvyksta, neatsiradus pakankamam kandidatų skaičiui arba dėl to, kad dalyvavo netinkami kandidatai.
Daugiausiai valstybės tarnyboje dirba 9-12 kategorijų valstybės tarnautojų, kurių darbo atlygis neatskaičiuos mokesčių yra 1892 Lt – 2451 Lt.
VTD duomenimis, per paskutinius dešimt metų darbingų asmenų Lietuvoje sumažėjo apie 250 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. dirbančiųjų, iš jų apie 50 tūkst. yra valstybės tarnautojai.