VLK duomenimis, šių metų liepą kompensuojamiesiems vaistams išleista 25,5 mln. litų, rugpjūtį - 23,9 mln. litų ir tai yra mažiau, nei galima kiekvieną mėnesį išleisti kompensuojamiems vaistams, norint neviršyti limitų.

Pagal patvirtintą 2002 metų PSDF biudžetą šiemet numatyta, jog valstybė kiekvieną mėnesį kompensuojamiesiems vaistams gali skirti 27,2 mln. litų.

"Nors kvotos yra kraštutinė priemonė, tačiau duoda rezultatus - leidžia stabilizuoti sveikatos apsaugos sistemos biudžetą", - teigia Valstybinės ligonių kasos direktorius Saulius Janonis.

Pasak VLK specialistų, nežiūrint į tai, jog kvotų įvedimas sukėlė medikų ir visuomenės pasipiktinimą, jų atsisakyti artimiausiu metu neketinama.

Kvotos vaistams buvo įvestos po to, kai VLK skolos už kompensuojamus vaistus katastrofiškai išaugo ir vaistininkai grasino nebetieksiantys pacientams reikalingų vaistų. 2001 metais pagal kompensuojamų vaistų sąrašą vaistų buvo išduota už 123 mln. litų daugiau nei VLK turėjo pinigų.

Preliminariais VLK paskaičiavimais norint patenkinti šalies gyventojų kompensuojamų vaistų poreikį reikėtų PSDF biudžete numatyti apie 430 mln. litų, t.y. apie 100 mln. litų daugiau, nei šiemet skirta.

Tuo tarpu Seimo patvirtintas šių metų PSDF biudžetas yra 1 mlrd. 829 mln. litų. Tai yra 55 mln. litų (3 proc.) mažiau nei pernai. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui kompensuoti numatyta 326 mln. litų. 2001 metais tam buvo skirta 307 mln. litų.

Kitų metų Valstybės biudžeto projekte numatyta 330 mln. litų kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir tai beveik 3,6 mln. litų daugiau, nei šiemet.

VLK duomenimis, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tenkančią sveikatos priežiūrai, Lietuva tarp šalių kandidačių į Europos Sąjungą užima 8 vietą.

Be to, specialistų teigimu, ES šalyse išlaidos kasmet kompensuojamiems vaistams didėja vidutiniškai 8 procentais.