Vyriausiasis miesto architektas S.Carenka remiasi istorikais, teigiančiais, jog Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas pats šiose vietovėse net nėra buvęs, o savo pavaldiniams davęs nurodymą Vinicoje pastatyti pilį tik todėl, kad čia tuo metu jau buvęs miestas. Šią versiją, esą, patvirtinusi ir Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto ekspedicija, 2005-aisiais metais paskelbusi, jog dabartinės Vinicos vietoje dar XIII amžiuje egzistavo keletas miestelių. Straipsnyje cituojamas S.Carenka, Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą vadinantis grobikiškos ekspansijos vadovu, o idėją jam įrengti paminklinę vietą – išsigalvojimu, nevertu Podolės miesto.
Tuo tarpu straipsnio autorės kalbinamo istoriko V.Mazuriko teigimu, didysis kunigaikštis Algirdas turėtų būti vertinamas ne tik kaip užkariautojas, bet ir kaip kūrėjas. Minėtas istorikas apskritai stebisi mėginimais įrodyti, kad Vinica nesusijusi su lietuviais, ir šias diskusijas vadina dirbtinėmis.
Vinicos miesto meras V.Groismanas taip pat linkęs pripažinti istorinį faktą, jog tam tikras miesto istorijos laikotarpis susijęs su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdu, kurio atmintį prasminga įamžinti. Mero žodžiais, „Mums reikia išmokti gyventi istorinėmis kategorijomis. Jeigu buvo toks faktas, vadinasi, tai – faktas.“ Pasak jo, telieka apsispręsti dėl paminklo vietos bei formos.
Straipsnio autorė primena, jog prieš keletą metų paminklo statymo iniciatyvos ėmėsi Vinicoje gyvenančių lietuvių bendrija. Tačiau reikalai iš vietos nepajudėjo. Toliau ji rašo: „Į diskusijas įsijungė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža. Oficialaus vizito Vinicoje metu jis davė suprasti, jog esant teigiamam sprendimui, pinigų paminklui atsiras. Su tokiu atkaklumu lietuviai jau seniai būtų Vinicai įpiršę „tėvą“, jei taip pat atkakliai nebūtų pasipriešinę kai kurie kraštotyrininkai“.