Vyriausybei teismuose atstovaujanti TM dviejų Panevėžio teisėjų bylas nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pirmadienį pripažino, kad dar 1999-ųjų gruodį atlyginimai teisėjams (išskyrus apylinkių teismų) buvo sumažinti dėl pablogėjusios valstybės finansinės ir ekonominės situacijos. Tačiau nuo 2003-iųjų esą Lietuva išbrido iš krizės ir jau ketverius metus teisėjai gauna nepagrįstai sumažintus atlyginimus.
Sumažinus teisėjų atlyginimą, vidutiniškai vienas apygardos teismo teisėjas kas mėnesį gauna 2,5-3 tūkst. litų mažiau.
Vienas teisėjas už sumažintą atlyginimą vidutiniškai iš valstybės teismuose siekia prisiteisti apie 300 tūkst. litų. Ieškinius valstybei yra padavę apie 150 Temidės tarnų. Jeigu teismai pilnai patenkintų teisėjų ieškinius, valstybės biudžetas prarastų net apie 45 mln. litų.
Tai – tik pirminiai paskaičiavimai. Kadangi teismai dar nėra išnagrinėję bylų dėl neteisėtai sumažintų teisėjų atlyginimų sugrąžinimo iš biudžeto, šios sumos gali tik didėti. Tikimasi, kad pirmieji sprendimai teisėjų bylose bus paskelbti jau šį rudenį.
Tiesa, valstybė galėtų sutaupyti lėšų, jeigu su besibylinėjančiais teisėjais sudarytų taikos sutartis. Tačiau šių įgaliojimų Vyriausybė nėra suteikusi jai atstovaujantiems TM teisininkams.
TM Teisinio atstovavimo tarnybos vyriausioji specialistė Margarita Šakalytė pirmadienį teisėjų bylą nagrinėjančiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai Daliai Kačinskienei pranešė, kad jau sudaryta darbo grupė, kuri ketina užsiimti teisėjų atlyginimų teisiniu reguliavimu. Tiesa, praeityje kilusių ginčų su valstybe ši darbo grupė nenagrinės – ji sieks tik sukurti teisės aktus, pagal kuriuos ateityje turėtų būti mokami atlyginimai teisėjams.
„Teismui pateikėme duomenis, kad 2000-aisiais valstybės ekonominė ir finansinė padėtis buvo sunki, todėl ir buvo sumažinti atlyginimai teisėjams, - po teismo posėdžio DELFI teigė M.Šakalytė. – Tačiau krizė tęsėsi iki 2003-iųjų, todėl iš dalies sutinkame, kad jau ketverius metus nepagrįstai teisėjams mokami mažesni atlyginimai".
Pasak TM atstovės, prieš septynerius metus algos sumažėjo ne tik teisėjams – esą buvo labiau nuskriaustų kitų valstybės tarnautojų. Ar teisėjų atlyginimo mažinimas buvo atliktas laikantis proporcingumo principo reikalavimų tiek dėl valstybėje susiklosčiusios ekonominės bei finansinės padėties, ir dėl kitų kategorijų asmenų, kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės biudžeto, spalį turėtų nuspręsti Lietuvos apeliacinis teismas.
Vyriausybei atstovaujanti TM sutinka, kad teisėjams būtų grąžinta dalis nesumokėto atlyginimo. Tiesa, tik už 3 metus – tokia įstatymo nuostata yra numatyta Darbo kodekse. Tačiau teisėjams šis kodeksas iki šiol nėra taikomas.
Teisėjai – vieninteliai, sugebėję apginti savo teises dėl sumažintų atlyginimų. LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra nusprendusi, kad valstybė turi įrodyti, jog teisėjams atlyginimai buvo sumažinti dėl pablogėjusios ekonominės padėties.
LAT konstatavo, kad Lietuvos Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas - bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą.
„Teisėjų atlyginimų mažinimas yra galimas tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Tai daryti galima tik įstatymu ir tik laikinai - kol valstybės ekonominė ir finansinė padėtis yra itin sunki. Atlyginimų mažinimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimų. Teisėjų atlyginimo mažinimas pažeidžiant minėtus principus reikštų teisėjų nepriklausomumo pažeidimą. Šio Konstitucijoje įtvirtinto principo pažeidimas yra viešojo intereso pažeidimas", - yra konstatavusi plenarinė sesija.
Iki 2000 metų sausio 1 dienos teisėjai 1997 metų birželio 30 dienos Vyriausybės nutarimu gaudavo nustatyto dydžio tarnybinį atlyginimą, taikant koeficientą 2,5. Nuo 1999 metų gruodžio 28 dienos šis koeficientas buvo sumažintas iki 1,75.
Dėl sumažintų atlyginimų bylas Vyriausybei yra iškėlę beveik visi teisėjai apygardos bei dalis Apeliacinio teismo teisėjų. Kai kurių jų ieškiniai - atmesti, todėl jie galės prašyti atnaujinti terminus. Kai kurie teisėjai ieškinius yra atsiėmę, todėl greičiausiai jiems sumažintų algų nepavyks prisiteisti.
Vienas besibylinėjantis teisėjas yra miręs, todėl po mirties dėl sumažintos algos su Vyriausybe bylinėjasi jo giminaičiai.
Į teismą kreipėsi ir tie teisėjai, kurie į apygardos teismus atėjo dirbti jau tuomet, kai algos buvo sumažintos. TM mano, kad jiems neturėtų būti grąžintas skirtumas tarp Vyriausybės nutarimu sumažinto ir dabartinio atlyginimo.
Šiuo metu vidutiniškai apygardos teismų teisėjai uždirba apie 5 tūkst. litų „į rankas".