Atsitiktinai ar ne, darbo grupėje vietą gavo bene labiausiai teisėsaugininkų tyrimą kritikavę politikai ir visuomenės veikėjai. LŽ šaltinių teigimu, ir pati komisija galėjo būti sukurta, ir jos nariai paskirti tik bandant gauti politinių dividentų ar siekiant sumažinti kritiką mažumos Vyriausybei.
Negali kištis
Dar kartą ištirti V.Pociūno žūties aplinkybes G.Kirkilas patikėjo specialiu potvarkiu sudarytai komisijai. Jos nariais tapo generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas, europarlamentarai Vytautas Landsbergis ir Aloyzas Sakalas, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas bei visuomenininkas Jonas Kronkaitis. Komisijai vadovaus filosofas Vytautas Ališauskas.
Tačiau kai kurie teisininkai teigia, kad G.Kirkilo sprendimas prieštarauja Konstitucijai. Pagal ją ir kitus įstatymus, premjeras nėra įpareigotas ir neturi teisės vertinti prokuratūros tiriamų bylų. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, ikiteisminius tyrimus atlieka prokuratūra, o jos sprendimus gali keisti tik teismas.
Generalinės prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno žūties yra apskųstas teismui. Todėl, pasak teisininkų, G.Kirkilo potvarkis sudaryti komisiją gali būti suprantamas ir kaip spaudimas teismui.
Premjero patarėja Nemira Pumprickaitė anksčiau tvirtino, esą komisijos išvados dėl netinkamai atlikto tyrimo gali atverti duris į prokuratūrą. "Jeigu komisija nuspręs, kad prokurorų tyrimas buvo neišsamus, bus dar kartą kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą dėl bylos ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, jeigu paaiškės, kad viskas buvo atlikta gerai, padėsime tašką", - aiškino premjero patarėja. Tačiau tokius Vyriausybės vadovo užmojus į šipulius sumalė teisininkas Stasys Šedbaras. Pasak jo, komisija negali įpareigoti prokuratūros atnaujinti tyrimo. "Vyriausybė čia neturi jokios kompetencijos ir nieko negalėtų padaryti, net jei paaiškėtų kokių nors naujų faktų", - LŽ aiškino jis.
Tramdyti turi V.Adamkus
G.Kirkilo sprendimas įtarimų sukėlė ir Piliečių santalkos tarybos vicepirmininkui Dariui Kuoliui. "Kilo rimtų abejonių, ar premjeras nebus peržengęs jam Konstitucijos bei įstatymų suteiktų įgaliojimų ir apibrėžtų jo valdžios ribų", - LŽ sakė D.Kuolys. Jis įsitikinęs, kad G.Kirkilas neturi įgaliojimų sudaryti komisiją ikiteisminiam tyrimui tęsti ar jam peržiūrėti.
D.Kuoliui užkliuvo ir Vyriausybės vadovo paaiškinimas, kad komisija V.Pociūno žūčiai tirti buvo sudaryta siekiant visuomenės darnos. "Prisiminkime, kaip anksčiau premjeras piktinosi parlamentiniu šios bylos tyrimu. Nelabai suprantama, kodėl tada G.Kirkilas nenorėjo siekti sutarimo", - prisiminė visuomenininkas.
D.Kuolio nuomone, į šį abejotiną G.Kirkilo sprendimą dėmesį turėtų atkreipti prezidentas Valdas Adamkus. "Mano supratimu, premjeras pasielgė ne pagal Konstituciją, į tokį jo elgesį turėtų reaguoti ir jį įvertinti prezidentas", - įsitikinęs D.Kuolys.
Nutildė kritiką?
Neseniai G.Kirkilas buvo susitikęs su paramą socialdemokratų mažumos Vyriausybei kritikuojančiu konservatorių idėjiniu lyderiu Vytautu Lansbergiu. LŽ šaltinių teigimu, norėdamas užglaistyti nesutarimus su europarlamentaru ir sumažinti jo kritiką Vyriausybės atžvilgiu, premjeras pasiūlė ne tik sukurti specialią komisiją, bet ir paskyrė V.Lansbergį jos nariu.
Konservatoriai tikina, kad nespaudė G.Kirkilo sudaryti komisijos V.Pociūno žūties aplinkybėms aiškintis. Jų nuomone, Vyriausybės vadovas pats atkreipė dėmesį ir nusprendė vykdyti vieną konservatorių bei socialdemokratų pasirašytų susitarimų. Jame įrašytas įsipareigojimas reaguoti į valstybės saugumo problemas.
Konservatoriai stoja mūru už G.Kirkilo sudarytą komisiją. Pasak jų, premjeras turėtų atkreipti dėmesį į teisininkų argumentus, tačiau atšaukti potvarkio dėl darbo grupės nereikėtų. "Premjeras neturėtų visiškai atsisakyti sumanymo, kad bylos problemas spręstų visuomenei žinomų asmenų grupė. Žmonės tikriausiai nusiteikę dirbti, jie liktų nusivylę, jei vos paskirta užduotis būtų atšaukta", - įsitikinęs Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Be prokurorų žinios
Vis dėlto kai kurie naujosios komisijos nariai kol kas sutrikę. Jie taip pat abejoja dėl darbo grupės sudarymo teisėtumo. "Nežinau, ar tai neprieštarauja įstatymams. Aš maniau, kad premjeras su patarėjais pasitikrino jos teisėtumą", - LŽ sakė į darbo grupę įtrauktas Piliečių santalkos tarybos pirmininkas J.Kronkaitis.
Jo nuomone, G.Kirkilo sprendimas sudaryti komisiją yra mažų mažiausia keistas. "Nelabai suprantu, ką ji gali atlikti, jei neturi jokio teisinio pagrindo? Jei ji nieko negali nuveikti, aš jos veikloje nedalyvausiu", - tvirtino visuomenininkas.
Prieš sutikdamas dalyvauti darbo grupės veikloje, J.Kronkaitis buvo įsitikinęs, kad premjeras viską suderino su Generaline prokuratūra. Tačiau, LŽ žiniomis, prokuratūros vadovai apie naują komisiją sužinojo tik iš žiniasklaidos. Į darbo grupę įtrauktas Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis jos teisėtumo ir savo dalyvavimo joje vakar nekomentavo, nes atostogauja. LŽ žiniomis, G.Jasaičio paskyrimas grupės nariu nebuvo derintas su generaliniu prokuroru A.Valantinu.