Ne vienam, sugalvojusiam praleisti vasaros dieną prie vandens telkinio, tenko gerokai paklaidžioti, kad surastų neužtvertą keliuką, pavyzdžiui, prie ežero.

Trakų rajone tokių užtvertų kelių ilgai ieškoti nereikia. Privažiavimas prie ežerų ribojamas rakinamais vartais bei užrašais, kad ši teritorija yra privati nuosavybė.

Žemės įstatyme numatoma, kad žemės savininkas ar naudotojas privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis.

„Teisę prieiti tuo keliu aplinkinių kaimų gyventojai galėtų išsireikalauti teismais. Per teismą galima išsireikalauti servitutą, kuris įpareigotų žemės ir kelio savininką praleisti norinčius“, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys tikina, kad kelių, vedančių prie vandens telkinių, užtvėrimas yra piliečių teisių pažeidimas ir neteisėtas žemės užvaldymas.

Valentinas Mazuronis sako, kad įstatymai yra geri, nes visiems keliams, netgi patenkantiems į privačios teritorijos ribas, turi būti priskirti servitutai – tai yra tokios sąlygos, kurios savininką įpareigoja leisti tuo keliu naudotis visuomenę.

„Daugeliu atveju savininkai savavališkai užtveria kelią, o tai reiškia, kad jie pažeidžia įstatymus. Reikia paimti ir tas tvoras nugriauti.

Mano manymu, reikia administracine tvarka nubausti savininkus, kurie neteisėtai užgrobė visiems mums priklausančią teisę laisviau vaikščioti keliukais prie ežerų“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys V. Mazuronis.

Kelio užtvaras, ribojančias patekimą prie vandens telkinių, turėtų šalinti savivaldybės ar apskrities tarnautojai, tačiau pasižvalgius po vaizdingas ežerų pakrantes panašu, kad čia atsakingi pareigūnai nėra net užsukę.