Nuotekų valymo įrenginius visiškai modernizuoti žadama per trejus metus. Greičiau visiškai panaikinti sklindantį dvoką, pasak Vilniaus valdžios, būtų galima tik smarkiai padidinus geriamojo vandens kainą vilniečiams. Savo ruožtu oponentai kaltina sostinės vadovus ryžto stoka sprendžiant problemą.

Bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Bronius Miežutavičius atsiprašė vilniečių dėl sklindančios smarvės, tačiau teigė, kad skubiai išspręsti problemą nėra pakankamai lėšų. Pasak jo, tokia situacija susidarė, nes užsidarius Kariotiškių sąvartynui "Vilniaus vandenims" nebuvo leista Kazokiškėse įrengti dumblo saugojimo deponavimo aikštelės.

"Jeigu gyventojai galėtų mokėti už mūsų paslaugas didesnę sumą iš savo vartojimo krepšelio, tai sprendimai būtų buvę kitokie. Tačiau teko rinktis pigiausią technologiją, ir iš savo lėšų pradėjome kompostuoti dumblą", - sakė jis.

B.Miežutavičius nurodė, kad "Vilniaus vandenys", siekdami sumažinti sklindančią smarvę, artimiausiu metu ketina įsigyti cheminės medžiagos, kuri galėtų neutralizuoti kvapą. Tačiau jis pripažino negalįs garantuoti, kad naujoji priemonė bus veiksminga. B. Miežutavičius taip pat sakė, kad dalis komposto, suderinus su ūkininkais, bus naudojama žemei tręšti.

Vilniaus mero pavaduotojas Arūnas Štaras taip pat tvirtino, jog panaikinti sklindančią smarvę būtų galima tik padidinus tarifus gyventojams. "Jokia šventa dvasia, jokie fondai tokių nuolatinių išlaidų nepadengs, tai gali padaryti tik nuolatiniai vartotojai", - žurnalistams tvirtino vicemeras.

Jo skaičiavimais, papildomam cheminiam valymui reikėtų apie devynių milijonų litų kasmet.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistės Astos Razmienės, skubiai panaikinti smarvę įmanoma tik išvežus dumblą arba jį deginant. Tręšti žemę kompostu, pasak jos, šiuo metu negalima, nes taip būtų užteršti požeminiai vandenys.

Tuo tarpu diskusiją Seime šiuo klausimu inicijavęs parlamentaras Rimantas Remeika sostinės valdžią apkaltino neryžtingumu. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys teigė, kad galimi ir kiti sprendimo būdai, bet Vilniaus miesto savivaldybei trūksta lankstumo.

"Jei savivaldybė nesugeba surinkti pinigų kompensavimui, galbūt reikėtų kreiptis į Vyriausybę ir ten ieškoti finansinės pagalbos (...). Toks savivaldybės neryžtingumas tik parodo, kad galbūt nėra stiprios politinės valios, kaip išspręsti gyventojų problemas", - sakė parlamentaras.

Iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos sklindančią smarvę kasdien jaučia apie 50 tūkst. vilniečių.