„Ši suma dar nėra galutinė, tačiau ji tikrai sieks pusę milijono litų, - pirmadienį sakė K.Čilinskas. – Žinoma, galutinį sprendimą paskelbs teismas, tačiau D.Budrevičienės patirti išgyvenimai negali būti vertinami pigiai“.

Buvusiai „Kėdainių agrofirmos“ gaminių skyriaus formuotojai atstovaujantis advokatas teigia turįs D.Budrevičienės įgaliojimus ir ieškinį teismui gali pateikti asmeniškai, tačiau K.Čilinskas žadėjo šiomis dienomis aplankyti Santariškių klinikose besigydančią moterį ir iki galo aptarti ieškinio detales.

„Esu įsitikinęs, kad prie D.Budrevičienės pablogėjusios sveikatos prisidėjo rūpesčiai, kuriuos ji patyrė netekusi darbo, - sakė advokatas. – Ji ne kartą skundėsi, kad jaučia įtampą ir dėl to pablogėjo sveikata. Galutinį rezultatą dabar matome patys. Mes ne medikai, negalime konstatuoti jos sveikatos pablogėjimo, tačiau tikimės, kad gydytojai paaiškins, ar dėl teismų procesų jai galėjo pablogėti sveikata“.

Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo Panevėžio apygardos teismui K.Čilinskas teigė nurodysiąs, kad buvę D.Budrevičienės darbdaviai padarė „labai šiurkščius pažeidimus“, dėl to buvusi darbuotoja „patyrė didelius pergyvenimus“.

„Visi šie veiksmai buvo neteisėti ir ją kaip žmogų labai žemino“, - pabrėžė advokatas.

Bendrovės „Kėdainių agrofirma“ direktorius Linas Grikšas DELFI teigė kol kas nenorįs komentuoti D.Budrevičienės ketinimų kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. „Mes dar negavome ieškinio, tačiau bet šiuo metu nematau pagrindo, kodėl jos ieškinį turėtume pripažinti“, - sakė L.Grikšas.

DELFI primena, kad mėsos gaminių skyriaus formuotojos pareigose dirbusi D.Budrevičienė 2006-ųjų vasarį gyventojų susitikime su „Krekenavos agrofirmos“ akcininku, tuometiniu valdančiosios Darbo partijos vadovu Viktoru Uspaskichu pasiskundė, kad dalis atlyginimo mokama vokeliuose.

Dėl iškelto nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo fakto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos kratos. Pradėjus tyrimą, bendrovė D.Budrevičienei ėmė mokėti tik esą oficialiąją dalį atlyginimo - apie 500 litų per mėnesį.

Po mėnesio bendrovės vadovybė D.Budrevičienei pasiūlė išeiti iš darbo geruoju, už tai žadėjo kelių mėnesių uždarbio kompensaciją. Tačiau moteris nesutiko, o esą kovo 23-iąją buvo iškviesta į direktoriaus L.Grikšo kabinetą, kur „psichologinio spaudimo pagalba buvo priversta pasirašyti, kad susipažino su dokumentu, kuriame buvo kaltinimai D.Budrevičienei, vėliau perrašyti į įsakymą dėl atleidimo“.

L.Grikšo įsakymu buvo nurodyta D.Budrevičienę dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atleisti. Vėliau teismas nustatė, kad moteris buvo atleista pažeidžiant nustatytą tvarką.

Kėdainių rajono apylinkės teismas D.Budrevičienei taip pat paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo buvo atmestas „Kėdainių agrofirmos“ vadovo skundas. Juo moteris buvo kaltinama paskleidusi per visuomenės informavimo priemones informaciją, tariamai, neatitinkančią tikrovės ir pažeminusią L.Grikšą.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas D.Budrevičienei suteikė 2006 metų Žmogaus Teisių Šauklio vardą ir skyrė piniginę premiją.

Liepos 6-ąją prezidentas Valdas Adamkus įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

Liepos pabaigoje dėl ūmaus kasos uždegimo D.Budrevičienė buvo paguldyta į Panevėžio ligoninę, o būklei nepagerėjus, išvežta į Santariškių klinikas. Jos būklė jau pagerėjo, tačiau moterį dar prižiūri medikai.