Opozicija nesutiko su valdančiosios daugumos ir Vyriausybės atstovų tvirtinimais, jog priėmus įstatymus, legalizuojančius azartinius lošimus, neigiamų pasekmių nebus. Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius siūlė atidėti įstatymo pateikimą, nes nėra parteiktos Vyriausybės išvados, kokios bus azartinių lošimų legalizavimo pasekmės kriminogeninei ir socialinei padėčiai bei kaip ketinama su jomis susidoroti.
Azartinių lošimų įstatymo projektą Seimui pristatęs finansų viceministras Mindaugas Jonikas tvirtino, jog tokių neigiamų pasekmių nėra. Konservatorių reikalavimu, į Seimą skubiai buvo iškviestas finansų ministras Jonas Lionginas. Pastarasis pripažino, jog neigiamų pasekmių legalizavus azartinius lošimus "gali būti", tačiau jų nedetalizavo.
Jis teigė, jog daug daugiau neigiamų pasekmių yra dabar, kai veikia nelegalūs lošimo namai. Finansų ministras lošimų namų įteisinimą palygino su leidimu vairuoti automobilį. "Visuomenė nedraudžia vairuoti automobilio, nors avarijose ir gali žūti žmonės", sakė jis.
"Bet draudžia vairuoti išgėrus", replikavo krikščionis demokratas Petras Gražulis, tuo pačiu pasiūlęs neleisti lošti alkoholį vartojusiems asmenims.
Vyriausybės Seimui pateiktuose įstatymo projektuose numatoma įteisinti azartinius lošimus - bingo, ruletę, kortas, kauliukus bei totalizatorius. Prognozuojama, jog legalizuoti azartiniai lošimai kasmet galėtų papildyti Lietuvos biudžetą maždaug 25 milijonais litų.
Lošimus galėtų organizuoti tik stambios akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių įstatinis kapitalas, priklausomai nuo lošimų rūšies, būtų nuo 1 milijono iki 4 milijonų litų. Lietuvoje žadama leisti eksploatuoti tik naujus, iki šiol nenaudotus lošimo įrengimus, kurie yra pagaminti atitinkamą licenciją turinčio gamintojo.