„Tai tampa didele problema. Žmonių išeina nemažai, o tie, kurie ateina, – ne specialistai.
Iš tarnybos pasitraukia po dešimt ar dvidešimt metų dirbusieji, nesulaukę Seimo sprendimo, nes gyventi reikia šiandien, o ne kažkada vėliau“, – „Kauno dienai“ sakė jis.
S.Džiautas pateikė pavyzdį – Kuršėnus, kuruose iš PGT išėjo pusė darbuotojų. Šiuo metu čia gaisro gesinti vietoje keturių važiuoja du ugniagesiai.
Praėjusią savaitę Kuršėnų gaisrininkams nuvykus prie degančio namo, kuriame, kaip įtarta, galėjo būti du žmonės, jų vaduoti puolė vienas vyras, nes kitam reikėjo stovėti prie vandens siurblio. Profesinės sąjungos vadovas atkreipė dėmesį, kad susiklosčiusi padėtis ugniagesius verčia pažeidinėti instrukcijas, draudžiančias į pastatą eiti vienam.
„Gerai, kad tų žmonių ten nebuvo – labai įdomu, kaip gaisrininkas juos ištrauktų. Į degantį pastatą turi eiti mažiausiai du gaisrininkai, ir tai tik į nesudėtingai išplanuotas patalpas. O jeigu sudėtingiau, reikia trise eiti“, – piktinosi profsąjungos vadovas.
Ugniagesių labai trūko ir praėjusį antradienį, kai Plungėje užsidegė „Vičiūnai group“ fabriko cechas. „Atvažiavo trys mašinos su trim gaisrininkais – pajėgos akivaizdžiai buvo per silpnos. Gaisrą nuolatos gesino darbuotojai, jei ne jie – liepsnos tikriausiai būtų pasiglemžusios daugiau pastatų“, – apmaudo neslėpė „Vičiūnai group“ valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
Neturi įrangos
S.Džiautas teigė, kad ugniagesių labai trūksta Vievyje ir Lentvaryje. Čia, kaip „Kauno dienai“ sakė PGT darbuotojas Kęstutis Kaziukevičius, dirba keturios pamainos po du žmones. „Turėtume dirbti po tris ar po keturis, taigi reikia dukart daugiau žmonių. Su darbu susitvarkome, kaip kiti susitvarko, taip ir mes“, – aiškino jis.
Ugniagesys patvirtino, kad Lentvario gaisrininkai nėra tinkamai aprūpinti darbo įranga. „Labai trūksta gelbėjimo įrangos, daug ko neturime, sunku net išvardyti“, – sakė K.Kaziukevičius.
S.Džiautas dėl susiklosčiusios padėties kaltina Vidaus reikalų ministeriją (VRM), neigiamai įvertinusią įstatymo projektą, pagal kurį visi ugniagesiai būtų pripažinti statutiniais pareigūnais. Esą nestatutinių gelbėtojų darbo krūvis mažesnis. Ugniagesiai su tuo nesutinka ir reikalauja suvienodinti algas. Statutiniai gaisrininkai turi tokias pat socialines garantijas kaip visi vidaus reikalų sistemos pareigūnai, jų algos 300–500 litų didesnės.
Profesinės sąjungos vadovas viliasi, kad Seimas neatsižvelgs į neigiamas išvadas dėl parengto teisės akto ir projektui pritars.
Bando sulaikyti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis tikino, kad stengiamasi darbe išlaikyti žmones, turinčius didelį darbo stažą.
„Nestatutinių pareigūnų ėjimas iš darbo yra dar vienas pretekstas pašaukti ir pasakyti, kad išeinu dėl to. Yra daug problemų – ir finansavimas palyginti nedidelis, algos mažos. Ir statutiniai išeina iš darbo, ir nestatutiniai“, – „Kauno dienai“ aiškino pareigūnas.
Jo teigimu, reikalavimai statutiniams gaisrininkams gerokai aukštesni. V.Kurkulis neneigė, kad ir kiti ugniagesiai vaidina nemažą vaidmenį ir atlieka panašius darbus kaip ir geresnes socialines garantijas turintys kolegos.
„Bet kuomet eina kalba apie didelę riziką, pavojų sveikatai, tik iš statutinių ugniagesių reikalaujame pasiaukojimo. Statutinis, be kita ko, yra susaistytas priesaika, ir jis privalo vykdyti nurodymus, net jeigu gresia pavojus gyvybei“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie miestelius, kuriuose gaisrų gesinti važiuoja du vyrai, V.Kurkulis teigė, kad čia valstybė turi apsispręsti, kiek ji gali skirti lėšų gyventojų saugumui užtikrinti.
„Tie padaliniai reikalingi pirminiam gaisro gesinimui ir jo plitimo stabdymui. Tokių tarnybėlių Lietuvoje yra 41. Bet yra 56 tarnybos, kuriose – visaverčiai ekipažai, galintys užtikrinti įvairiapusį darbo organizavimą“, – paaiškino pareigūnas.