Vaikus šventės dienomis Aušros alėja vežiojo pasakų traukinukas, o dabar ja vėl rieda seni maršrutiniai autobusai. Pėsčiųjų bulvaras tartum snaudžia po įspūdingo tris dienas trukusio tautodailininkų šurmulio, garsiosios Anzelmutės apdainavimo ir tvirtų šalies Prezidento apsaugos žingsnių. Šiauliai vėl tapo provincija - šventė baigėsi.

Miestas dundėjo

Latvijos reprezentacinio karinio orkestro trenkiamas maršas, Lietuvos karių garbės kuopa ir padangę raižantis karinis lėktuvas penktadienį po pietų pranešė apie oficialią šventės atidarymo ceremoniją Prisikėlimo aikštėje. Nuo savivaldybės atžygiavę garbingi svečiai ir miesto valdžia įsiliejo į aikštę užtvindžiusią galingą minią - joje, be miestelėnų, jau šurmuliavo gausybė moksleivių, universiteto studentų, meno kolektyvų.

Į tribūną pakilo tik patys svarbiausi asmenys: šalies, miesto vadovai, kaimyninės Latvijos ir susigiminiavusių miestų atstovai.

"Kodėl visus traukia Šiauliai? Todėl, kad tai Saulės miestas, - sveikinimą pradėjęs šiame mieste į Seimą rinktas Artūras Paulauskas priminė Šiaulių istorijos pradžią, siejamą su Saulės mūšio pergale 1236 metais. - Kartu su latviais kovojome Saulės mūšyje, kartu dirbame, drauge ir būkime".

Šiauliai savo šventei pasirinko baltų vienybės idėją. Pasak Šiaulių mero Vaclovo Volkovo, Saulės miestas tampa latvių ir lietuvių draugystės simboliu. Premjeras Algirdas Brazauskas, savo gimtadienį švenčiantis tą pačią dieną kaip ir Šiauliai, priminė, kad mūsų - ne trys milijonai. Baltų - penki milijonai ir dar nežinia, kiek jų išsibarstę po pasaulį.

Baltų vienybės diena ir Latvijos, ir Lietuvos parlamentuose atmintina data paskelbta tą pačią dieną ir tą pačią valandą. Prisikėlimo aikštė dar kartą sudunda - aidi galingos salvės. Prasideda tikrasis šurmulys.

Alkanų nebuvo

Prisiklausę muzikos ir paganę akis Baltų amatų mugėje, šiauliečiai šeštadienį rinkosi prie aikštėje kepamo jaučio.

"Pirma paglostėm, atsiprašėm, tada papjovėm, paskui dešimt dienų marinavom, sunaudojom prieskonių daugiau kaip už šimtą litų, naktį apie pirmą valandą užkūrėm ugnį, o apie penktą ryto pradėjom kepti", trumpai išdėstė visą kepto jaučio istoriją "Kužių agroįmonės" vadovė Irena Kėvišienė, pati pirmoji Lietuvoje pradėjusi šią tradiciją. Kėvišienė nenustebo, kai kepamą jautį apžiūrėjęs šalies Prezidentas Valdas Adamkus palinkėjo gero apetito, bet nepanoro paragauti mėsos.

"Prezidentas ir Klaipėdoje neragavo", - sakė ir kituose miestuose savo patiekalą pristatanti verslininkė. Įpusėjus jaučio dalyboms, kepti buvo pradėti strutės kiaušiniai. Iš vieno kiaušinio iškeptos kiaušinienės pakako daugiau nei dešimčiai valgytojų.

Prezidento šou

Įspūdingu šiauliečiams galima pavadinti šalies Prezidento apsilankymą. Kad ir greitu žingsniu eidamas jis sugebėjo dažnam paspausti ranką, pasakyti keletą žodžių, pasirašyti autografą ir pasveikinti šiauliečius net nuo dviejų pakylų.

"Jūsų tradicija tampa ne tik miesto, bet ir visos šalies švente, - sakė Prezidentas. - Svarbiausia, kad palaikote Baltijos šalių vienijimo idėją ir kultūrinį bendradarbiavimą".

Prisikėlimo aikštėje Adamkus neišvengė ir tautodailininkų patarimų. Sustojęs prie kalvio Julijaus Bukausko prekyvietės, Prezidentas gavo dovanų - į kilpą surištą vinį, "kad opozicija neįkaltų", bei žarsteklį, "kad Lietuva geriau valdytųsi".

"Žinot mano silpnybę", - iš sodininkų vaišių priėmęs porciją cepelinų, netikėtais pietumis gardžiavosi Prezidentas. Stabtelėdamas prie sodų bendrijų įkurtų nuostabių kampelių, Adamkus neatsisakė paragauti jam siūlomų trauktinių, obuolių, vynuogių ar kitokių skanėstų.