Apsvarstyti šį klausimą darbo grupei Seimo istorinės aplinkos interjero kūrimo darbams pavedė Seimo valdyba, kai Kultūros paveldo centro specialistai konstatavo, jog be specialistų leidimo atlikti barikadų užrašų atnaujinimo darbai padarė žalą paminklu pripažintam objektui.

"Seimo valdyba pasiūlė apsvarstyti, gal barikadas reikėtų likviduoti, nes jos prarado istorinę reikšmę. Vietoje jų būtų galima pastatyti memorialą ar kitą akcentą", - BNS sakė Seimo pirmininko pavaduotojas socialliberalas Artūras Skardžius.

A.Skardžius yra Seimo valdybos ir minėtosios darbo grupės narys.

"Aš manau, kad tai turėtų nuspręsti ekspertai", - BNS teigė darbo grupės vadovas, Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, komentuodamas galimybę vietoje barikadų liekanų pastatyti memorialą.

Dar liepos viduryje Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje yra ne tik Seimo nariai bei Seimo kanceliarijos darbuotojai, bet ir Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, Seimo pastato architektas Vytautas Nasvytis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Alfredas Bumblauskas.

Pasak V.Andriukaičio, klausimą dėl barikadų likimo darbo grupė ketina svarstyti rugsėjo pabaigoje.

Užrašus ant barikadų su Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento žinia nemokamai atnaujino dailininkas Vytautas Navickas.

Užrašus atnaujinti dar gegužės mėnesį pasiūlė V.Andriukaitis. Seimo valdybai adresuotame rašte jis teigė, jog jam yra nejauku lydėti aukštus užsienio svečius apžiūrinėti išblukusių barikadų su išblukusiais užrašais.

Barikadų liekanas lanko ne tik Vilniaus svečiai, bet ir oficialių Lietuvos valstybės bei Seimo svečių delegacijos.

Tačiau apie šią iniciatyvą Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas sužinojo tik išvydęs pro savo kabineto langus atnaujintus užrašus. Jis susirūpino, ar restauracija nepakenkė paminko autentiškumui ir kreipėsi dėl to į kultūros ministrę R.Dovydėnienę.

Kultūros ministerijos (KM) pavedimu cheminę ir biologinę barikadų analizę atlikę Kultūros paveldo centro specialistai konstatavo, jog padaryti užrašų paryškinimo ir pertapymo darbai yra "nepagrįsti ir neleistini".

Ekspertų teigimu, prieš atnaujinant užrašus, pirmiausiai turėjo būti sutvirtinti irstantys blokai, o istoriniai užrašai pertapyti. Anot paminklosaugininkų, taip pat gali kilti abejonių, kad kai kurių užrašų nebuvo.

Be to, kultūros vertybes turi teisę restauruoti tik atestuoti restauratoriai.

Bandydama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, kuri paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, sovietų KGB, kompartija ir kariuomenė 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje jėga užgrobė televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą.

Šturmo laukę Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo gynėjai ankstyvą sausio 14-sios rytą pradėjo statyti barikadas aplink pastatą. Maždaug metus Seimas buvo apsuptas gelžbetonio blokų užtvaros, kurią parlamento gynėjai išmargino patriotiniais užrašais.

Per sovietinių reakcingų jėgų surengtą nepavykusį perversmą žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių laisvės gynėjų, tačiau sovietų kariuomenė neišdrįso pulti tūkstančių taikių žmonių saugotų Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo rūmų.

1992 metais barikados aplink parlamentą buvo išardytos, bet jų fragmentas ties vakariniu Seimo rūmų fasadu paliktas kaip paminklas.