Jei būtų pritarta šiam siūlymui, lietuviai per metus iš viso turėtų 14 dienų, kai nereikia eiti į darbą.
Spalio 25-ąją 1992 metais Lietuvoje vyko referendumas dėl dabar galiojančios Konstitucijos. Šiuo metu Konstitucijos diena yra atmintina diena.
Pasak pataisos iniciatoriaus, įtraukus šią dieną į švenčių sąrašą būtų didinama Lietuvos piliečių pagarba savo Konstitucijai, gaivinama tautos atmintis ir pagarba savo valstybei.
Šiuo metu Lietuvoje yra 13 šventinių dienų: sausio 1-oji – Naujųjų metų diena, vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kovo – 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, dvi krikščionių Velykų dienos, Gegužės 1-oji - Darbo diena, pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena, birželio 24-oji - Joninių diena, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdos.
Seime svarstomas dar vienas Darbo kodekso pataisų paketas, kuriame siūloma švenčių dienų, visada būnančių sekmadieniais, neperkelti į ateinančią darbo dieną.
Jei šiam siūlymui būtų pritarta, Motinos diena ir pirmoji Velykų diena, visada švenčiamos sekmadieniais, nebūtų kompensuojamos nedarbo pirmadieniais.
Dėl švenčių dienų gausėjimo labiausiai piktinasi darbuotojai, kurių darbo užmokestis priklauso nuo dirbtų dienų skaičiaus, verslininkai.
Finansų ministerijos duomenimis, šventinę dieną valstybės biudžetas gauna maždaug 100 mln. litų mažesnes pajamas.
2005 metų pabaigoje Seimas grąžino gyventojams su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas. Pagal priimtą pataisą poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, perkeliamos į artimiausią darbo dieną.
Dabar esantis šventinių dienų skaičius Lietuvoje lenkia Europos Sąjungos vidurkį.
Trišalė taryba yra patariamoji institucija ir ją sudaro Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.