Biudžeto komitetas bendru sutarimu pritarė konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno pataisai, kad rentos būtų mokamos tik visą kadenciją dirbusiems parlamentarams. Tačiau komitetas be diskusijų ir argumentų nepritarė kitai pataisai – kad rentos būtų mokamos tik tiems parlamentarams, kurie yra dirbę dvi ir daugiau kadencijas.
Šiuo metu įstatymas numato, jog rentos bus mokamas vieną ar daugiau kadencijų dirbusiems Seimo nariams.
Minėtą įstatymą priėmus, rentos būtų mokamos ir dabartinės kadencijos parlamentarams.
Kiek prireiks lėšų – tik spėlionės
Kiek minėto įstatymo vykdymui gali prireikti biudžeto lėšų – nėra paskaičiuota ir, anot Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Jono Liongino, negali būti suskaičiuota, nes nėra žinoma, kiek buvusių parlamentarų gali prašyti rentų.
Paklaustas apie tikimybę J.Lionginas paminėjo, jog jei rentos prašytų apie 50 eksparlamentarų, per metus prireiktų apie 2 – 3 mln litų per metus.
Išankstiniais skaičiavimais, vieną kadenciją baigusių Seimo narių nuo 1992 m. yra 300- 400, dvi kadencijas – apie 100.
Paprastai, kai Seime svarstomo įstatymo projektas įgyvendinimas susijęs su galimomis papildomomis biudžeto išlaidomis, Seimas prašo vyriausybės išvados projektui.
Tačiau šiuo atveju tokios išvados iš Vyriausybės neprašoma.
“Tai reikalauja papildomų išlaidų vienai įstaigai - Seimui ir nemanau, kad dėl 2-3 mln litų reikėtų prašyti Vyriausybės išvados, nes tai nekeičia visos biudžeto sistemos. Kitas klausimas būtų, jei tai liestų 100 – 150 mln. litų”, - žurnalistams penktadienį aiškino J.Lionginas.
Diskusijos – po kilimu
Vienas įstatymo projekto iniciatorių socialdemokratas Algimantas Salamakinas žurnalistams aiškino, neva apie rentų reikmę jau diskutuojama kelerius metus, nuo 2004 metų Konstitucinio teismo priimto nutarimo dėl socialinių garantijų parlamentarams.
Nors jokios viešos diskusijos šia tema niekuomet nebuvo, įstatymo projektas viešumoje pasirodė vos prieš kelias savaites.
Klausiamas, kas ir kur diskutavo apie rentas eskparlamentarams, A.Salamakinas teigė, esą diskusijos virė Seimo kabinetuose.
“Diskutavo frakcijos, frakcijų nariai grįžtantys iš komandiruočių ir visą laiką sakydavo, kad štai mes buvome tokiose ir tokiose valstybėse ir ten mokamos rentos, o pas mus nemokamos”, - teigė A.Salamakinas.
Tą patį tvirtino ir J.Lionginas: “Diskusijos buvo Seime, niekas neslėpdavo tų pokalbių, niekas žinoma, atsistojęs gatvėje į mikrofoną nešaukdavo. Tas klausimas buvo tris metus gvildenamas”.
Pritarimas vieningas
Suprasdami, jog įstatymo projektas dėl rentų projekto – nepopuliarus ir visuomenėje kelia daugiau neigiamas nuomones, nei pritarimą, kai kurių frakcijų atstovai buvo suskubę pareikšti, jog nepalaiko įstatymo projekto dėl rentų.
Tačiau balsavimo rezultatai ketvirtadienį pradėjus svarstyti projektą rodo, kad dauguma parlamentarų pritaria įstatymui dėl rentų mokėjimo.
Nors viešai kai kurių partijų vadovybių lygmeniu deklaruojamas nepritarimas projektui, tačiau tų pačių partijų atstovai Seime balsuoja priešingai.
Ketvirtadienį už minėtą įstatymo projektą balsavo 14 opozicinės Darbo partijos frakcijos narių: Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Kęstutis Daukšys, Saulius Girdauskas, Vytautas Kamblevičius, Romualda Kšanienė, Vilma Martinkaitienė, Jonas Pinskus, Audronė Pitrėnienė, Pranas Vilkas, Ramunė Visockytė, Vladimiras Volčiokas, Jadvyga Zinkevičiūtė, Manfredas Žymantas.
Taip pat - 13 valdančiosios socialdemokratų frakcijos narių: Jonas Jagminas, Jonas Juozapaitis, Česlovas Juršėnas, Jonas Lionginas, Juozas Palionis, Bronius Pauža, Algis Rimas, Algimantas Salamakinas, Vytautas Saulis, Albertas Sereika, Irena Šiaulienė, Vilija Vertelienė, Edvardas Žakaris.
Už rentų projektą po pateikimo balsavo ir 9 opozicinės konservatorių (Tėvynės sąjungos) frakcijos nariai, nors šios partijos prezidiumas buvo siūlęs nepritarti projektui: Danutė Bekintienė, Vida Čigriejienė, Rimantas Dagys, Arimantas Dumčius, Vincė Margevičienė, Saulius Pečeliūnas, Liudvikas Sabutis, Kazys Starkevičius, Antanas Stasiškis.
Nepritarimą projektui pareiškė tik du posėdyje dalyvavę konservatoriai – prieš balsavęs Jurgis Razma ir susilaikęs Edmundas Pupinis.
Už projekto svarstymą ketvirtadienį balsavo ir 9 Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos nariai: Andrius Baranauskas, Virginijus Domarkas, Algirdas Ivanauskas, Juozas Jaruševičius, Vladimiras Orechovas, Alfredas Pekeliūnas, Viktoras Rinkevičius, Irina Rozova, Artūras Skardžius.
Taip pat savo balsus “už” atidavė 4 Liberalų ir centro sąjungos nariai: Vytautas Bogušis, Saulius Lapėnas, Raimundas Palaitis ir Rimantas Remeika.
Projektą palaikė ir nepritarimą projektui deklaruojančios opozicinės socialliberalų (Naujosios sąjungos) frakcijos 4 nariai: Vaclovas Karbauskis, Alvydas Ramanauskas, Valerijus Simulikas, Vaclavas Stankevičius.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos narių balsai pasidalijo – 3 liberalai (Vytautas Čepas, Gintaras Šileikis ir Dalia Teišerskytė) balsavo už, 3 nariai (Algis Kašėta, Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius) – prieš.
Įstatymo projekto svarstymą palaikė ir du liberaldemokratų (frakcijos Tvarka ir teisingumas) atstovai – Vytautas Galvonas ir Rimantas Smetona.