Be to, komisijos nariai ketina prašyti Seimo dar kartą pratęsti jų darbo laiką, šį kartą – iki spalio 15 dienos. Mat esą iki numatyto termino – birželio pabaigos – išvadų nepavyks surengti ir pateikti parlamentui.

Darbą prašo pratęsti ne pirmą kartą

Trečiadienį Seimo laikinoji komisija tarėsi vos keliolika minučių – ilgesniam darbui sukliudė neeilinis parlamento posėdis. Per tiek laiko komisijos nariai sutarė jau ketvirtadienį paprašyti Seimo pratęsti jos darbo laiką.

Tai pasiūlęs socialliberalas Vaclovas Karbauskis norėjo darbą pratęsti iki spalio 1 dienos, tačiau kai kurie kiti komisijos nariai pasiūlė dar vėlesnę datą – spalio 15 dieną. Mat po vasaros atostogų Seimas į rudens sesiją susirinks tik rugsėjo 10-ąją.

Kaip DELFI sakė V. Karbauskis, mintis prašyti pratęsti darbą kilo, nes tyrimo išvadų projektas komisijos narius pasiekė tik prieš keletą dienų. “Gavome kratinuką, kuriam sutvarkyti duoto laiko neužteks”, - kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, spartesniam darbui trukdo tai, kad komisijai trūko pakankamai teisinių žinių turinčių specialistų pagalbos. Be to, pasikeitė keli komisijos nariai. Vėliau į tyrimą įsilieję parlamentarai esą dar nespėjo susipažinti su visomis liudytojų apklausų stenogramomis.

Tai būtų jau ne pirmas komisijos darbo pratęsimas. Sausį Seimas jos darbą pratęsė iki birželio 1 dienos, vėliau išvadų nuspręsta palaukti iki mėnesio pabaigos.

Anksčiau komisijos nariai tvirtino, esą duoto laiko turėtų pakakti darbui pabaigti.

A. Pociaus žodžiai papiktino komisiją

Komisijos nariai jau yra apsvarstę dalį išvadų projekto, iš viso – atsakymus į keturis iš devynių klausimų. Anot kai kurių parlamentarų, šį kartą, priešingai nei dirbant ankstesnėms laikinosioms komisijoms, išvadose bus daugiau remiamasi liudytojų parodymais, o ne dokumentine medžiaga.

Formuluojant išvadas darbą esą apsunkina tai, kad liudytojų parodymai buvo labai prieštaringi. Į komisijos posėdžius kviesti žmonės skirtingai interpretavo savanorių maišto Pakaunės miškuose aplinkybes, J. Abromavičiaus, jo kolegų, tuometinių politikų vaidmenį šiuose įvykiuose, J. Abromavičiaus žūties priežastis ir aplinkybes.

DELFI pavyko sužinoti, kad projekte esama nepalankaus A. Pociaus žodžių vertinimo. “Manome, kad jis sąmoningai klaidino komisiją, sakydamas, jog atleido J. Abromavičių iš darbo, bet nepateikė jokios tai patvirtinančios informacijos. Tokiais žodžiais jis teršia karininko vardą”, - DELFI neoficialiai sakė vienas komisijos narys,

Beje, komisijos nariai net abejojo, ar verta išvadose minėti A. Pociaus pareiškimą, tačiau balsavimu buvo nuspręsta šios dalies neišbraukti.

Sausio pabaigoje komisijai liudijęs A. Pocius pareiškė, esą savanoriams grįžus į Kauno rinktinės štabą, jo viršininkas J. Abromavičius viešai paragino vyrus „grįžti atgal“, nes esą politikų anksčiau duoti pažadai nebus vykdomi.

Pasak karininko, šie žodžiai nuskambėjo Kauno rinktinės štabo patalpose, iš karto po to, kai miškuose maištavę savanoriai grįžo atgal. Juos esą girdėjo ne tik A. Pocius, bet ir dar apie pusantro šimto žmonių. Susirinkimas esą net buvo užfiksuotas vaizdo juostoje, tačiau komisija tokio įrašo taip ir negavo.

Netrukus po J. Abromavičiaus neva ištarto raginimo A. Pocius, kuris tuo metu laikinai ėjo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabo viršininko pareigas, pašalino J. Abromavičių „už įgaliojimų viršijimą" – neteisėtų įsakymų davimą.

„(J. Abromavičius – DELFI) atsistojo ir kreipėsi į visus savanorius. Atseit juos kvailina, pažadai, duoti miške, nebus vykdomi <...> Jis pasakė: vyrai, einam iš čia, ką jūs čia klausėtės", - komisijos posėdyje prisiminė A. Pocius.

„Nedaug trūko, kad dalis ten esančių žmonių būtų paklusę ir išėję. Situacija buvo suvaldyta, o tie žmonės buvo pašalinti iš kariuomenės", - pridūrė karininkas.

Tiesioginio politikų spaudimo nepatvirtino

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojas ir savanoris J. Abromavičius buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune 1997 metų sausio 31 dieną. Manoma, kad jo žūtis susijusi su vykdytais geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo ir savanorių maišto tyrimais.

Tokia versija patvirtinama komisijos išvadų projekte. Kaip teigiama projekte, J. Abromavičius, dirbdamas VSD, buvo surinkęs operatyvinės informacijos ir pateikęs keletą operatyvinių pranešimų bei analitinių pažymų apie tuo metu tiriamus ir visuomenės atgarsį sukėlusius įvykius bei asmenis, daugiau ar mažiau dalyvavusius tuose įvykiuose.

J. Abromavičius esą dalinosi sukaupta informacija su artimais žmonėmis, informavo atsakingas institucijas (VSD Kauno skyriaus vadovus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnus) apie savo tyrimus.

“Komisijos nuomone, J. Abromavičius tapo nusikaltimų organizatoriams pavojingu ir ši aplinkybė galutinai lėmė jo žūtį”, - pažymima projekte.

J. Abromavičiaus žūties aplinkybes jau tyrė 1997 metais Seime sudaryta laikinoji komisija, kuriai vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys. Tačiau ši komisija išvadų taip ir nepateikė. Dabartinė komisija tai įvertino kaip Seimo statuto pažeidimą ir netinkamą darbo atlikimą.

Remiantis komisijos surinkta medžiaga, S. Kaktys, neinformuodamas kolegų, savo iniciatyva domėjosi J. Abromavičiaus nužudymo tyrimu atitinkamose institucijose. Tyrimu esą domėjosi ir šiuo metu kalintis eksparlamentaras Algirdas Petrusevičius. Anot komisijos, liudiję saugumiečiai pripažino, jog politikai trukdė tyrimui (rengdami spaudos konferencijas, rašydami raštus Generalinei prokuratūrai), tačiau tiesioginio spaudimo pareigūnams įrodyti nepavyko.