Valstybės kontrolė audito ataskaitoje ir išvadoje pažymi, kad Kultūros ministerija netinkamai finansavo viešąsias įstaigas, netaikė joms Viešųjų pirkimų įstatymo.

"Pervedė pinigus, ir tiek", - pabrėžė Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė. Prasilenkdama su įstatymu atskiras viešąsias įstaigas ministerija finansavo kaip sau pavaldžias, biudžetines.

Pinigai joms buvo mokami iš anksto, nelaukiant, kol jos pateiks savo paslaugas. Auditoriai taip pat pasigedo viešųjų įstaigų dokumentų, patvirtinančių, kaip jos panaudojo Kultūros ministerijos skirtas lėšas. Valstybės kontrolė negalėjo nustatyti, kur panaudota 240 tūkst. litų iš beveik 174 mln. litų siekiančios metinės Kultūros ministerijos išlaidų sumos.

Netrūko aplaidumo

Tačiau daugiausia kritikos Valstybės kontrolė pažėrė ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Pastabų sulaukė du Kauno ir trys Vilniaus teatrai, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Šiaulių "Aušros" muziejus, Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešoji biblioteka. Šiose įstaigose buvo neteisingai skaičiuojamos biudžeto išlaidos, netinkamai pateikti duomenys, prasilenkta su buhalterinės apskaitos principais ir taisyklėmis.

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras netinkamai panaudojo lėšas, skirtas darbo užmokesčiui. Kauno valstybinis muzikinis teatras 2006 metų įstaigos biudžetui skirtais pinigais padengė šių metų išlaidas. Keli teatrai, tarp jų ir "Lėlės", Kultūros ministerijos skirtas lėšas naudojo ne pagal paskirtį.

Apskaita Lietuvos rusų, Kauno valstybiniame, Vilniaus mažajame teatruose buvo vedama taip aplaidžiai, kad auditoriai buvo priversti kreiptis į prokuratūrą.

Pasak D.Bakutienės, jei būtų pastebėti tik pačios ministerijos apskaitos pažeidimai, Valstybės kontrolė būtų pasitenkinusi vadinamąja sąlygine tyrimo išvada. Tačiau ministerijai pavaldžių įstaigų finansinė veikla įvertinta kaip labai aplaidi.

Atsižvelgė į pastabas

Vilniaus mažojo teatro direktoriaus pavaduotojas Andrius Žibikas teigė, kad klaidų padaryta dėl patirties stokos, nežinant ar nesuvokiant reikalo esmės. Biudžetine įstaiga teatras tapo tik prieš metus.

"Biudžetinį gyvenimą pradėjome visai neseniai. Mus galima palyginti su vaiku, kuris atėjo į pirmą klasę. Suprantate?" - klausė A.Žibikas.

Jis tvirtino, kad pinigų neišeikvota, tiesiog netinkamai tvarkyta apskaita.

"Tai nereiškia, kad padarytas nusikaltimas ar sunaikintas, pavogtas turtas", - sakė A.Žibikas. Anot jo, Valstybės kontrolė liepė teatrui iki liepos pradžios deramai sutvarkyti finansinę apskaitą. Direktoriaus pavaduotojas patikino, kad šie darbai jau beveik baigti.

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys LŽ siūlė įvertinti skirtumą tarp pažeidimo ir Valstybės kontrolės pastabos. "Į viską atsižvelgėme ir neatitikimus ištaisėme", - tvirtino jis.

Teatras nepasitaisė

Lietuvos rusų dramos teatras Valstybės kontrolės taikinyje atsidūrė ne pirmą kartą. Finansinė apskaita šiame teatre aplaidžiai tvarkyta ir 2005 metais. Negalėdami susigaudyti buhalteriniuose dokumentuose auditoriai tuomet nusprendė medžiagą perduoti prokuratūrai.

"Apskaita buvo taip suvelta, kad neradome nei registrų, nei apskaitos dokumentų. Kiek žinome, ikiteisminis tyrimas šiuo metu baigtas, byla perduota į teismą", - sakė D.Bakutienė. Pateikti kaltinimai dviem buvusioms Lietuvos rusų teatro buhalterėms. Tačiau praėjus metams padėtis nepasikeitė. Valstybės kontrolė vėl rado aibę pažeidimų ir ketino pakartotinai kreiptis į prokuratūrą. Ją sulaikė tik teisėsaugininkų informacija apie baigiamą tirti praėjusių metų bylą.

Jau tvarkosi

Kultūros ministerijos valstybės sekretorius Juozas Širvinskas teigė, kad ji įvertino auditorių pastabas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kontrolieriai rado tik buhalterinės ir turto apskaitos problemų. Ministerija numatė terminą, per kurį jai pavaldžios įstaigos privalo apskaitas sutvarkyti. Dalis teatrų, J.Širvinsko teigimu, dokumentus jau sutvarkė.

Lietuvos rusų dramos teatro ataskaitų dar laukiama, Kultūros ministerijos pareigūnai patys talkina dabartinei buhalterei.