„Pastaraisiais metais ypač pagausėjo iš Seimo gaunamų prašymų pateikti išvadas apie įstatymų projektus, ir ši veikla tikrąja to žodžio prasme tapo papildomu fakulteto mokslininkų darbu, už kurį, manome, turėtų būti atlyginama. Vien savanoriškais pagrindais atliekama tokio pobūdžio veikla sukelia tam tikrų problemų – iš jų svarbiausia yra ta, kad vis sudėtingiau rasti kompetentingą mokslininką, kuris sutiktų papildomai dirbti laisvalaikiu, juolab kad valstybės mokamas atlyginimas juos verčia dirbti dar ir kitur“, – rašoma šių metų balandžio mėnesį V. Nekrošiaus perduotame kreipimesi į Seimo pirmininką Viktorą Muntianą.
Užuot atsakiusi į dekano klausimus ar bent nuraminusi subruzdusius mokslininkus, Seimo kanceliarija atsitvėrė tylos siena, o parlamento komisijos ir komitetai, kaip niekur nieko, toliau prašo ekspertų pagalbos, bandydami susigaudyti klaidžiuose įstatymų projektų labirintuose.
Jokios reakcijos į savo pareiškimą nesulaukęs Teisės fakultetas dar kartą kreipėsi į V. Muntianą, pabrėždamas, kad dėl to, ar teikti Seimui konsultacijas, jis apsispręs tik gavęs oficialų atsakymą dėl siūlymo sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį.
„Mūsų prašo, o mes laukiame, kol situacija bus deramai išspręsta. Nesuprantu, kodėl kvalifikuoti žmonės turi už dyką dirbti Seimui, kuris tikrai nėra socialiai remtina institucija. Jau ir anksčiau tie 20 tūkst. litų per metus buvo juokinga, sakyčiau, labiau simbolinė suma, o darbo užmokesčiui kylant už tiek dirbti net nepadoru. Nebent tai būtų labai svarbus ir valstybei itin reikšmingas klausimas“, – „Panoramai“ aiškino Teisės fakulteto dekanas.
Kad už intelektualų darbą turi būti tinkamai atlyginta, pritarė ir parlamentinio TTK pirmininkas Julius Sabatauskas. „Universiteto ekspertų išvadose pateiktos pastabos, įžvalgos ir rekomendacijos yra itin svarbios. Ne kartą į jas atsižvelgėme ir tobulinome įstatymų projektus. Tik šiandien kažkas užstrigo“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Jei dauguma parlamentarų ne tik pasitiki Teisės fakulteto specialistų darbu, bet ir jį labai gerai vertina, kodėl šių dviejų institucijų bendradarbiavimas stringa? Pasirodo, fakulteto dekanui pasiūlius nutraukti senąją neterminuotą bendradarbiavimo sutartį ir pakeisti ją nauja, paremta nebe fiksuotu 20 tūkst. litų metiniu atlygiu, bet užmokesčiu, atitinkančiu atliktus darbus, Seimo kanceliarijai atsivėrė akys. „Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, man neaišku, kodėl tokia miglota sutartis 2002 metais apskritai buvo pasirašyta. Natūraliai kyla klausimas dėl šios sutarties tęstinumo ir legitimumo“, – sakė Seimo kancleris Gintautas Vilkelis.
Anot jo, sutarties pobūdis iš esmės yra ydingas: ji sudaryta neribotam laikui, joje neapibrėžtas mokėjimo už paslaugas grafikas, turinys, konkretūs šalių įsipareigojimai. „Asmeniškai aš niekada nebūčiau tokios sutarties pasirašęs. Už ją atsakingas ankstesnis Seimo kancleris“, – aiškino G. Vilkelis. Žinia, pernai spalį kanclerio postas jam atiteko po to, kai kilus skandalui dėl privilegijų Seimo kanceliarijoje dar pavasarį iš pareigų atsistatydino tuometis Seimo kancleris Arvydas Kregždė.
Seimo kancleris sako, kad ieškant bendradarbių netrukus bus pasirinktas skaidriausias kelias – skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas. „Kodėl sutartis turėtų būti sudaryta su vienu universitetu ir dar neribotam laikui? Jei neklystu, Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) irgi yra Teisės institutas. Reikia, kad universitetai konkuruotų tarpusavyje“, – aiškino G. Vilkelis.
VU Teisės fakultetas dėl galimos konkurencijos nesijaudina. Vyriausybės kanceliarija ėjo tuo pačiu keliu, tačiau prieš porą mėnesių su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų Teisės fakultetais pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuriose susitarta dėl penkių skirtingų dydžių įkainių, mokamų už skirtingo pobūdžio darbus. „Fakulteto pagrindinė misija – atlikti mokslinius darbus. Jokio skirtumo, kokį fakultetą pasirinks Seimo kanceliarija. Šiaip Seimo darbo mastai labai dideli, yra ką veikti keliems Teisės fakultetams. Vyriausybė, pavyzdžiui, pasirinko abiejų fakultetų paslaugas. VDU Teisės fakultete tėra keli ekspertai, todėl neįsivaizduoju, kaip jie atitiktų Seimo poreikius“, – kalbėjo V. Nekrošius.
Jo teigimu, jei Seimo kanceliarija vis dėlto pasirinktų VU Teisės fakulteto mokslininkų paslaugas, tai atsieitų kur kas daugiau nei dabartiniai 20 tūkst. litų per metus. „Ši suma nublanktų prieš realią tokio kalibro specialistų darbo vertę“, – neabejojo V. Nekrošius.