Jei šiomis karštomis dienomis į morgą atvežtų daugiau mirusiųjų kūnų, jie būtų guldomi ant grindų.
Tačiau valdžios vyrams galvos neskauda nei dėl nepagarbos mirusiesiems, nei dėl higienos reikalavimų pažeidimų, nei dėl ekspertų darbo sąlygų.
Trūksta būtiniausios įrangos
Lauke - 28 laipsniai karščio, o patalpose, kur dirba teismo medicinos ekspertai, - vos dviem trim laipsniais mažiau. “Šiandien šaldytuve yra tik keturios tuščios vietos, tad jei atveš daugiau mirusiųjų kūnų, būsime priversti juos laikyti nederamai - ant grindų, kaitroje. Jokios kitos išeities neturime, mūsų darbo sąlygos baisios”, - teigė Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus vyr. ekspertas, laikinai einantis vedėjo pareigas Žydrūnas Mėgelaitis.
Pernai dėl vieno fakto Teismo medicinos instituto Kauno skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau nutrauktas. Ne morgo darbuotojai buvo kalti dėl mirusiojo kūno išniekinimo. Valdžios, kuri neskiria lėšų būtiniausiai įrangai įsigyti, apkaltinti niekas nesirengia.
Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus morgas įsikūręs Perlojos gatvėje buvusių kareivinių pastate ir užima tik dalį patalpų. Likusios yra neįrengtos, nes neskiriama tam pinigų.
Patalpos, kuriose atliekamas mirusiųjų skrodimas, yra tiesiai priešais ekspertų kabinetą. Jame susispaudę vienu metu dirba penki ekspertai. Specifinis kvapas tvyro visose patalpose.
Palaikai beveik metus laikyti šaldytuve
Į morgą atvežami visų staiga ar neaiškiomis aplinkybėmis mirusiųjų palaikai, smurto aukos. Morgo šaldytuve neatpažintų mirusių žmonių kūnai laikomi tol, kol prokuratūra duoda leidimą juos laidoti. Šiuo metu laukiama teisėsaugininkų leidimo palaidoti 16 mirusiųjų.
“Esame priversti nenustatytų asmenų kūnus šaldytuve laikyti po keletą mėnesių ir ilgiau, - sakė vyr. ekspertas Juozas Vėlavičius. - Tik dabar, kai pajudino Generalinė prokuratūra, gavome Kauno prokuratūros leidimą palaidoti prieš metus mirusio žmogaus palaikus. Ekspertizės seniai padarytos, daugiau nebetirsime, tačiau prokuratūrai, matyt, tai nėra svarbu, nes ne jų kabinetai užimti, o mūsų darbo sąlygos apsunkintos.”
Mirusių neatpažintų žmonių lavonus anksčiau morge laikydavo apie mėnesį, tačiau po skandalo, kai nužudytas kunigas Ričardas Mikutavičius buvo palaidotas kaip neatpažintas asmuo, teisėsaugininkai, matyt, apsidrausdami perlenkė lazdą ir net metus neleidžia laidoti neatpažintų asmenų.
“Mes po skrodimo kūnus turėtume per keturias dienas perduoti į teritorinę lavoninę, tačiau tokios įstaigos apskritai nėra”, - apgailestavo TMI Kauno skyriaus l.e.p. vedėjas Ž.Mėgelaitis.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas reglamentuoja, jog mirusiųjų asmenų palaikams saugoti turi būti įsteigtos teritorinės lavoninės, tačiau mūsų šalyje šio įstatymo reikalavimų nepaisoma.
Švenčių dienomis ekspertizės neatliekamos
Į Kauno skyrių vežami mirusiųjų kūnai iš visos Kauno apskrities. Tyrimus atlieka 8 ekspertai. Per dieną tenka atlikti nuo 3-5 iki 20 ekspertizių. Po švenčių - dar daugiau. Po Velykų, pavyzdžiui, morge buvo net 31 mirusysis.
“Ekspertizės materialioji dalis - autopsija gali trukti nuo valandos iki dviejų darbo dienų. Ypač jei tenka tirti kūną po autoavarijos, nužudymo, išniekinimo, - sakė septintus metus dirbantis ekspertas J.Vėlavičius. - Tenka išstudijuoti storiausias bylas. Daug laiko užima medicininių dokumentų analizė, kai tenka studijuoti, ar gydydami žmogų nepadarė klaidos medikai. Būna ekspertizių, kai išvadą galima pateikti tik po trijų dienų darbo.”
Dažniausiai į morgą teismo medicinos ekspertizei atvežami mirę žmonės dėl traumų, patyrę smurtą arba dėl staigios mirties.
“Būna atvejų, kai, pavyzdžiui, ekspertizei atvežamas namuose mirusio 90 metų žmogaus kūnas. Tai būtina, jei senolis nesilankė pas gydytojus, poliklinikoje nėra jo ligos istorijos ir šeimos gydytoja negali išduoti mirties liudijimo, - sakė vyr. laborantas Donatas Gasiliūnas. - Ekspertizę galima pradėti tik praėjus šešioms valandoms po mirties, o mirusiojo artimieji kartais to nenori suprasti ir reikalauja nedelsti.”
Teismo medicinos instituto Kauno skyrius dirba nuo 8 iki 17 valandos, savaitgaliais ir švenčių dienomis - budėtojas tik priima į šaldytuvą mirusiųjų kūnus. Tuo neretai mirusiųjų artimieji piktinasi.
Teismo medicinos ekspertai vyksta ir į įvykio vietą, teismus. Būna atvejų, kai reikia skubiai atlikti ekspertizę ne darbo valandomis, todėl bet kuriuo paros metu ekspertai turi būti pasirengę atvykti pagal iškvietimą.
“Apmokėjimas už šį darbą nėra pakankamas. Budėdami niekur negalime išvažiuoti iš namų, tačiau jei nebus iškvietimų, pinigų už tai negausime. Priedą prie algos moka tik už tą laiką, kai išvyksti pagal iškvietimą”, - sakė Kauno skyriaus l.e.p. vedėjas Ž.Mėgelaitis.
Nei medikai, nei pedagogai
Ekspertų atlyginimai maži. Dirbdamas vienu etatu teismo medicinos ekspertas į rankas gauna vos per tūkstantį litų. Paklaustas, kodėl tokie maži atlyginimai ir ar nežadama jų kelti, Teismo medicinos instituto direktorius Alvydas Rimantas Pauliukevičius tiesiog suirzo.
“Nėra pas mus nė vieno eksperto, kuris šiandien už etatą gautų apie tūkstantį litų. Visi gauna didesnius, - kategoriškai tvirtino A.R.Pauliukevičius. - Šia tema nenorėčiau kalbėti.” Vėliau direktorius pridūrė: “Atlyginimai nedideli, neatitinka įdėto specialistų rengimui vienuolikos metų mokslo ir jų atliekamo darbo.”
“Kai kelia algas medikams, tai mums sakoma, kad mes lyg ir ne medikai, nes priklausome Švietimo ir mokslo ministerijai. Kai algas didina pedagogams, mes taip pat paliekami nuošalyje - juk mes ne pedagogai”, - sakė Ž.Mėgelaitis.
“Darbas atsakingas, labai daug teismų, priimdami sprendimus, remiasi mūsų ekspertų išvadomis, tačiau į teisėjų atlyginimus niekas nė nebando lygiuotis. Jauni specialistai nebenori pas mus ateiti dirbti: sąlygos sunkios, darbo krūviai dideli, atlyginimai maži”, - sakė J.Vėlavičius.
Ekspertai maitinami pažadais
Kauno visuomenės sveikatos centras (KVSC) ne kartą tikrino, kaip TMI Kauno skyriuje laikomasi higieninių normų bei kitų reikalavimų ir kiekvieną kartą konstatuojami tie patys pažeidimai.
“Svarbiausia, trūksta šaldomojo ploto mirusiųjų kūnams laikyti. Taip pat reikėtų atnaujinti vėdinimo sistemą. Apie tai buvo parašyti raštai visoms tarnyboms, kurioms pavaldus Kauno skyrius”, - teigė KVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė.
Teismo medicinos instituto direktorius A.R.Pauliukevičius teigė, kad dėl paveldėtų skolų perimant savo žinion Kauno skyrių teko 4 metus bylinėtis, todėl negalėjo teisminio ginčo objektui prašyti kokių nors investicijų.
“Prieš pusmetį bylą laimėjome. Kauno skyriaus patalpų renovacija yra suplanuota, todėl parengtą medžiagą dėl finansavimo pateiksime Vyriausybės strateginio planavimo komisijos posėdžiui”, - sakė A.R.Pauliukevičius.
Tačiau Kauno skyriuje trūksta ne tik šaldytuvų, bet ir sekcijinių stalų, prastai veikia vėdinimo sistema, būtina remontuoti Kęstučio gatvėje įsikūrusios Kauno skyriaus ambulatorijos patalpas.
A.R.Pauliukevičiaus teigimu, daugiau šaldytuvų morgui gal ir nereikėtų, jei visos grandys dirbtų savo darbą. “Nesuprantu, kodėl prokurorai septynis ar daugiau mėnesių neleidžia palaidoti palaikų? Kam juos taip ilgai laikyti, kai teismo medicinos ekspertizė atlikta? Juk galima kūną nufotografuoti, paimti DNR mėginius ir laidoti, - sakė A.R.Pauliukevičius. - Manau, kad nereikėtų teismo medicinos ekspertams vežti ne nuo smurto, per nelaimingus atsitikimus, o namuose mirusių žmonių. Gydymo įstaigos, kurios gauna pinigus už pas juos prisirašiusius pacientus, turėtų atlikti tyrimus ir nustatyti namuose staiga mirusių žmonių mirties priežastis.”
Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus patalpoms įrengti milijoną litų 2005 metų lapkritį pažadėjo tuometinis miesto meras Arvydas Garbaravičius, tačiau tai ir liko tik pažadais.