Trečiadienį susitikęs su ministru pirmininku Gediminu Kirkilu, Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, ministerijų vadovais ir atstovais, prezidentas akcentavo programos koordinavimo tarp skirtingų institucijų svarbą, būtinybę informaciją apie Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį skleisti užsienyje.

„Iki 2009-ųjų lieka 1,5 metų. Akivaizdu, kad per tą laiką keisis politinė valdžia, todėl jau dabar būtina užtikrinti programos vykdymo ir finansavimo tęstinumą. Kita vertus, dabar pats laikas įvertinti, kaip 1000-mečio programa žinoma už Lietuvos ribų ir ne Vilniuje“, - po susitikimo žurnalistams sakė prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė.

Tai, kad programa tapatinama tik su Valdovų rūmais, I.Vaišvilaitės nuomone, akivaizdus nesusipratimas ir tokį informacijos trūkumą reikia šalinti.

Susitikime nutarta parengti užsienio valstybių ir regionų informavimo apie 2009-uosius Lietuvoje programą, paminėjimo projektus ir renginius aptarti seniūnijų lygmeniu.

Viena svarbiausių minėtų programos įgyvendinimo problemų - finansavimo trūkumas, su kuriuo susiduria planuojamų renginių organizatoriai ir projektų vykdytojai.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad kitą posėdį rengs drauge su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Pasak istorikų, pasaulio istorijos procesas Lietuvai nebuvo palankus. Atitolusi nuo Europos civilizacijos centrų, ji vėliau už savo kaimynus pasireiškė ryškėjančiame geopolitiniame Vidurio Europos regione.

Tačiau 1009 metais šventojo Brunono krikšto misija pasiekė Lietuvą. Šio fakto paminėjimas Kvedlinburgo (Harco kalnų papėdėje esančio Vokietijos miesto) analuose yra pirmasis liudijimas, kad Lietuva buvo susidomėta žymiai anksčiau, nei karalius Mindaugas pradėjo savo valstybinę veiklą.

Istoriniame dokumente rašoma apie tragišką šv. Brunono Kverfurtiečio misijos baigtį ir nurodoma, kad „Šventasis Brunonas, kuris yra vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, 11-ais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje (in confinio Rusciae et Lituae) pagonių trenktas į galvą su 18 saviškių kovo 9 d. ( = vasario 14 d. ) iškeliavo į dangų.“

1009 metų krikšto aktas Lietuvos teritorijoje yra vienas svarbiausių ankstyvųjų viduramžių dokumentų, patvirtinantis apie besimezgančius Lietuvos kontaktus su Europos civilizacija.

Savo vardo paminėjimo tūkstantmetį Lietuva sutiks 2009-aisiais metais. Šios datos reikšmingumą akcentuojantys istorikai teigia, kad jai negali prilygti nė viena XX-ojo amžiaus pabaigos XXI-ojo amžiaus pradžios įžymi data.