Puošniausia vieta
Kauno rotušė, kurios kertinis akmuo buvo padėtas 1542 metais, laikoma puošniausia santuokų įregistravimo vieta Lietuvoje. Jaunavedžiams apie jų santuoką paskelbia buvęs „Žvaigždžių duetų“ dalyvis, Lietuvos bajorų sąjungos vadas Kęstutis Ignatavičius. Jis yra Kauno rotušės ceremonmeisteris.
Kauno rotušė per savo istoriją buvo miesto burmistro, magistrato posėdžių vieta, su rūsiuose įrengtu kalėjimu, caro rezidencija. Gal todėl Civilinės metrikacijos biuro darbuotojos guodėsi, jog Rotušėje vaidenasi ir daugeliui jų skauda galvą.
Dabar šis pastatas naudojamas miestui reprezentuoti, garbingiems svečiams priimti, miestelėnams pagerbti ir miesto šventėms rengti.
Nevaišina šampanu
Kauno santuokų rūmuose jaunavedžiai nevaišinami šampanu. Iškilmių salėse jį gerti draudžiama. „Jei kiekviena pora su visa palyda čia gertų šampaną, ceremonija užtruktų, o visa Rotušė pakviptų alkoholiu“, – dienraščiui L.T. sakė K.Ignatavičius.
Jaunavedžiai į Didžiąją salę suka raudonu kilimu išklotais ąžuoliniais laiptais, skambant Mendelsono maršui. Juos sutinka ir palydi profesionalūs muzikantai.
Ceremonija trunka 10 minučių ir už registraciją salėje jaunieji moka 80 litų. Besituokiantys pirmojo aukšto kambarėlyje (nenorintys viešintis, nėščiosios, vedantys ar tekančios kelintą kartą – aut. past.) moka 20 litų.
Anksčiau Rotušėje buvo didžiulė konkurencija tarp fotografų. Dabar yra paslaugų kabinetas, kuriame, parašius pareiškimus, darbuotoja įteikia paslaugų paketą su vestuvininkams reikalingomis nuorodomis.
Mistinė data?
2007 metų liepos 7 dieną Kauno metrikacijos skyrius dirbs ilgiau nei bet kada: ketinama sutuokti apie 50 porų. Jaunavedžius masina data – 2007 07 07.
Jau dabar prašymai vestuvių ceremonialui registruojami 2008 metams. Kitų metų populiariausia data – 2008 08 08. Nemažai porų prašo tuokti 13 dieną.
Tuokia paskubomis
Pasak Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Ilonos Jurgutienės, kiekvieną liepos–rugpjūčio šeštadienį sutuokiama per penkiasdešimt porų. Todėl nenuostabu, jog iškilminga ceremonija trunka vos dešimt minučių.
Neseniai susituokę Laimonas ir Jurga tikėjosi, jog už 80 litų kainuojančią iškilmingą santuokos ceremoniją bus vaišinami šampanu ir jiems skambės muzika gyvai. Tačiau nieko panašaus nebuvo. Jaunavedžiai atsimena tik paskubomis atliktą tuoktuvių ceremoniją ir draugų sveikinimus.
„Gal tai nėra taip svarbu, bet vis tiek norėjosi kokio nors iškilmingumo. Ir tas sovietmečiu dvelkiantis pastatas... Galėtų būti ir šiuolaikiškesnis, juk tiek tuokiasi žmonių“, – svarstė vilniečių pora.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja dienraščiui L.T. sakė, kad prieš daugiau nei trisdešimt metų statyto pastato būklė šiuo metu yra gana gera. „Žinoma, norisi, kad būtų dar gražiau. Tačiau remontai atliekami kasmet. Jei per tiek metų niekas nebūtų daryta, būtų nekoks vaizdas“, – pasakojo I.Jurgutienė ir pasidžiaugė, jog prieš dvejus metus buvo pakeista visa stogo danga, įdėti elektra valdomi stoglangiai, o šiemet sudėti nauji aliuminiai langai.
„Pernai kapitaliai suremontuoti laiptai, tačiau vis tiek lietus, sniegas padaro savo. Kasmet visokiais būdais kovojame su korozija. O viso pastato kapitaliniam remontui reikėtų labai daug pinigų. Juk savivaldybė negali žarstytis mokesčių mokėtojų pinigais kur pakliūva“, – sakė I.Jurgutienė.
Orkestras kainuoja
Tačiau kodėl iškilminga tuoktuvių ceremonija kai kuriems jaunavedžiams atrodo visai neiškilminga? Pasak I.Jurgutienės, 80 litų – tai valstybės rinkliava. Norintiems tuoktis ketvirtadieniais ši suma gerokai mažesnė – 20 litų.
„Dauguma klaidingai mano, kad šampanas ir muzika gyvai priklauso už 80 litų. Jei kas nori papildomai orkestro, reikia sumokėti dar 50 litų. Ir šampano bei nuotraukas galima užsisakyti. Šias paslaugas teikia atitinkamos firmos, besinuomojančios pas mus patalpas“, – paaiškino savivaldybės darbuotoja.
Tačiau užsisakius šampano, juo leidžiama vaišintis tik simboliškai ceremonijos metu iškilmių salėje.
„Kaip atrodytų, jei visi atėję pasveikinti jaunavedžių ims vaišintis gėrimais laukiamojoje salėje? Vis dėlto tai yra valstybinė įstaiga. Žinoma, mes neišvarome, jei kuris ir čia pat iššauna šampaną ar cigaretę užsirūko. Bet reikia ir mus suprasti“, – šyptelėjo I.Jurgutienė.
Interjerui – 27 metai
Ne modernus, bet ir nenušiuręs. Taip galima apibūdinti Šiaulių civilinės metrikacijos skyrių. Interjeras čia nesikeičia nuo 1980 metų, tačiau kosmetiniai remontai vyksta kone kasmet.
„Negaliu skųstis valdžios dėmesiu įstaigai, – sakė skyriaus vedėja Videta Samienė, – gauname lėšų ne tik remontui, baldams, bet ir gyvoms gėlėms pirkti.“ Pastaruoju metu pakeisti kilimai, kai kurie baldai, langai, atributika, privažiavimas išgrįstas akmenimis, naujai nutinkuotas fasadas.
Ypatingų paslaugų skyrius nesiūlo. Yra fotoateljė, galima pasinaudoti įmonės taurėmis, aukurėliais. „Planų yra dar daug, tačiau interjeru, nors jis ir senas, esu patenkinta. Žmonės gerai atsiliepia, sako, kad tai yra tinkamiausias interjeras santuokai“, – sakė V.Samienė.
Stiprios tradicijos
Uostamiesčio Santuokų rūmai jau baigia skaičiuoti trečią dešimtmetį. Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, dešimtmečius nesikeičiančiai sutuoktuvių ceremonijai įtaką daro stipriai įsišaknijusios tradicijos.
„Vokietijoje prie merijų įsikūrę metrikacijos skyriai tiesiog asketiškai kuklūs. Kaip sureaguotų tradiciniai lietuviai, kai pasiūlytume juos sutuokti tyloje sėdint prie stalo? Ten net Mendelsono maršo negroja“, – stebėjosi vedėja.
Iš pažiūros sovietmečiu dvelkiantys Santuokų rūmai iš tiesų, pasak G.Misevičienės, kaip tik atitinka lietuviškus poreikius.
„Turime dvi sales, iškilmingoms ir neiškilmingoms vestuvėmis. Štai užsienyje vestuvės išvis neskirstomos į iškilmingas ir ne, jos visos vienodai svarbios. Tad pabandykite įsivaizduoti lietuvišką palydą, kurią kartais sudaro net 14 porų, ir dar dešimtis giminių mažoje kuklioje salytėje.“ – pasakojo klaipėdietė.
Seka Holivudu
Pasak G.Misevičienės, vis dažniau jaunų porų žvilgsniai krypsta į holivudiškas tradicijas.
„Filmuose matome poras, besituokiančias ant jūros kranto. Manau, kad ir Lietuvoje atėjo laikas diskutuoti apie galimybę rinktis. Teisingumo ministerijai buvo teikta siūlymų keisti apribojimą registruoti santuoką tik civilinės metrikacijos skyriuose“, – sakė vedėja.
Moteris tikina, kad daugybė klaipėdiečių svajotų susituokti prie jūros ar kitose romantiškose vietose.
„Vienintelės vestuvės, vykusios prie jūros, buvo vietos radijo stoties idėja. Tą kartą tik po mero kreipimosi buvo leista sutuokti porą toje vietoje. Tačiau pastebėjau, kad pliažas nėra pati geriausia vieta tuoktis, aplinkui buvo pilna pusnuogių žioplinėtojų“, – sakė moteris.