Svečiai šiltai bendravo su jiems mojavusiais, plojusiais, o galiausiai „Valio!“ sušukusiais lietuviais. Imperatorius Akihito amatininkų ekspozicijos prieigose stovėjusias mergaites kvietė būtinai, kai tik užaugs, atvažiuoti aplankyti Japonijos.
Aukšti svečiai nusižengdami nerašytoms taisyklėms per užtvarus priėmė dovanojamas pakalnučių puokšteles, Lietuvos vėliavėles, smulkius suvenyrus.
Apžiūrėdami amatų ekspoziciją Japonijos imperatorių pora galėjo paskaityti ne tik japoniškai parašytą Jūratės ir Kastyčio legendą ar gintaro aprašą, bet ir kone iš kiekvieno amatininko sulaukė dovanų: porą šimtų gramų sveriantį gintarą, austinę rankinę, margutį, molinių švilpukų anūkams.
Oficialiai svečiams buvo įteikta šilutiškių tautodailininkų pagaminta kraičio skrynia, kurioje buvo jauniausiam dinastijos anūkui skirta laimę nešanti plieno pasaga ir austinė juosta.
Daugiausiai imperatoriaus sutuoktinė užtruko prie gintaro ekspozicijos, o imperatorius Akihito labiausiai domėjosi kanklėmis ir kitais medžio dirbiniais.
Po apsilankymo Katedros aikštėje svečių laukė jų šalies ambasados rengiama vakarienė. Sekmadienį priešpiet jie išskris į Didžiąją Britaniją.
Imperatorienė segėjo Lietuvos vėliavos spalvų segę
Iškart po nusileidimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste Japonijos imperatorių Akihito ir imperatorienę Michiko kiek po vidurdienio priėmė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma. Prezidento rūmų kieme imperatoriškąją porą sutiko dešimt viduramžių šarvais dėvinčių riterių, Garbės sargybos kuopos kariai su plevėsuojančiomis Lietuvos ir Japonijos vėliavomis, abiejų šalių himnai.
Svečiai žengė specialiai jų garbei patiestu raudonu kilimu.
V. ir A. Adamkai svečius pasveikino rankos paspaudimu. Imperatorienė Michiko atlape buvo įsisegusi lietuviškos vėliavos spalvų gėlių segę, taip pat ji buvo pagerbusi ir estus.
Imperatoriškoji pora spaudė rankas į sutikimą Prezidentūros kieme atvykusiems premjerui Gediminui Kirkilui su žmona Liudmila, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui, Seimo vicepirmininkui Česlovui Juršėnui.
Iš karto po oficialios sutikimo ceremonijos imperatoriai S, Daukanto aikštėje pasveikino juos sutikti atvykusius žmones. Į sutikimą atėję vilniečiai sunkiai įsiminė imperatorių vardus, tačiau žinojo apie dinastijos senumą. Kai kurie sakė atėję vedini smalsumo, kiti tvirtino tiesiog stabtelėję pamatę, kad kažkas vyksta.
Dovanų – sidabriniai medaliai ir gintaro papuošalai
Prezidentas imperatoriui įteikė tris lietuvių dailininko Petro Repšio sukurtus sidabrinius medalius, skirtus esminiams Lietuvos įvykiams - pirmajam Lietuvos vardo paminėjimui Europoje, pirmajam tarptautiniu mastu pripažintam Lietuvos valdovui ir pirmai Lietuvos valstybėje lietuvių kalba išleistai knygai. Imperatoriaus žmona Michiko buvo apdovanota juvelyrės Dalios Varnaitės paauksuotu kaklo papuošalu iš gintaro ir sidabro.
Japonijos imperatorius prezidentui V. Adamkui įteikė tradicine japonų technika (tapyba laku, inkrustacija) pagamintą dėžutę, poniai A. Adamkienei - imperatorių rūmuose auginamų ir imperatorienės prižiūrimų šiklverpių išaustą skarelę.
Imperatoriaus sutuoktinė Lietuvos vadovui taip pat padovanojo tris savo kūrybos knygas.
Iškilmingiems pietums – žuvis, antiena ir ledai su braškėmis
Iškilmingų pietų, imperatoriaus ir imperatorienės garbei surengtų Prezidentūroje, metu patiekta otų, lašišinių upėtakių ir starkių suflė su baltaisiais šparagais ir gražgarstės salotomis, vėliau - kepta anties krūtinėlė su daržovėmis ir bulvių-migdolų paplotėliu. Deserto metu pietų dalyviai galėjo atsigaivinti apelsinų ir „Contreau" likerio naminiais ledais su braškėmis ir baltojo šokolado padažu.
Kviestinių pietų metu buvo patiektas raudonasis ir baltasis vynas.
Kaip jau anksčiau pranešta, ant imperatoriškosios šeimos stalo bus ne lazdelės, o sidabro įrankiai ir krištolo taurės.
Pietų meniu rūpinosi „Ida Basar" restoranas.
V.Adamkus: tautų ryšiai turi tapti artimesni
V. Adamkus savo kalboje, pasakytoje per iškilmingus pietus, džiaugėsi, kad šis Japonijos imperatoriškos šeimos vizitas yra puiki galimybė stiprinti šalių tarpusavio bendradarbiavimą. Prezidentas padėkojo Japonijai už palaikymą siekiant nepriklausomybės ir priminė ryšius, kurie sieja Lietuvą ir Japoniją: tai ir Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje dirbęs japonų diplomatas Čiunė Sugihara, kuris gelbėjo žydus, ir Lietuvoje verčiamos japonų knygos.
“Per poeziją ir meną, muziką ir miestų draugystę, akademinius ir studentų mainus mūsų tautų ryšiai tampa stipresni ir glaudesni, o ilgaamžės kultūros savitumai skatina mus dar labiau domėtis vieniems kitais”, - sakė V. Adamkus.
Prezidentas išreiškė viltį, kad šis vizitas padės lietuviams labiau domėtis japonų kultūra, o japonams – lietuvių.
„2001 metais turėjau galimybę su oficialiu vizitu atvykusius Jų Ekselenciją V. Adamkų ir ponią A. Adamkienę pasveikinti Imperatoriaus rūmuose, o šiandien labai džiaugiuosi, kad esu Vilniuje ir dar kartą galiu su jumis susitikti“, - sakė imperatorius Akihito.
Jis prisiminė 1992 metais tuometinio Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio ir jo žmonos Gražinos viešnagę Tokijuje, jų susitikimą Imperatoriaus rūmuose bei apsilankymą dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodoje.
„1991 metais Baltijos šalys, pirmosios iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, tapo nepriklausomomis valstybėmis ir sugrįžo į tarptautinę bendruomenę. Tai buvo išskirtinis įvykis, žymintis didžiąją istorijos tėkmę. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 15 metų, ir aš norėčiau pareikšti nuoširdžią pagarbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kurios, būdamos Europos žemyno narės, tvirtai žengia demokratinių procesų, ekonominės ir socialinės raidos keliu. Stovėdami ant Jūsų šalies žemės, mintimis grįžtame prie Antrojo pasaulinio karo negandų bei vėlesnės, išmėginimų kupinos istorijos, kurią Jūs patyrėte ir esame giliai sujaudinti drąsos ir orumo, su kuriuo Jūsų šalies žmonės pasitiko sunkumus“, - sakė Japonijos monarchas.
Japonijos imperatorius pažymėjo, kad jam ypač džiugu, jog XX a. trečiame dešimtmetyje užsimezgę, tačiau vėliau turėję nutrūkti draugiški Lietuvos ir Japonijos santykiai šiandien atgimė nauja jėga. „Iš visos širdies tikiuosi, kad mūsų vizitas padės toliau stiprinti mūsų tautų savitarpio supratimą ir dar labiau paskatins abipusius mainus“, - pabrėžė Imperatorius Akihito.
Lėktuvą puošė Lietuvos ir Japonijos vėliavos
Imperatoriškoji pora kartu su lydinčia delegacija Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nusileido apie 11.20 val. ir iš karto išvyko į Prezidentūrą.
Jų didenybės ir lydinti delegacija į Vilnių atskrido lėktuvu „Boeing 747“, papuoštu Japonijos simboliu – raudonu tekančios saulės apskritimu. Orlaivio priekį taip pat puošė Lietuvos ir Japonijos vėliavos.
Imperatorių ir imperatorienę oro uoste pasitiko premjeras G. Kirkilas su žmona Liudmila ir Kopenhagoje reziduojantis Japonijos ambasadorius Lietuvai Masaki Osada. Svečių garbei taip pat buvo išrikiuoti Garbės sargybos kuopos kariai, patiestas raudonas kilimas.
Į Lietuvą 125-asis Chrizantemų sosto šeimininkas su žmona atvyko iš Rygos.
Tai yra jau ne pirmas V. Adamkaus ir Akihito susitikimas – Lietuvos prezidentas yra lankęsis Japonijoje. Ten yra viešėjęs ir Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, ir pirmasis prezidentas Algirdas Brazauskas.
Imperatoriškajai šeimai labai svarbus bendravimas su paprastais žmonėmis. Dėl to jie Vilniuje buvo vežiojami ne šarvuotu automobiliu. Mat svečiai pageidavo atidaryti mašinos langą, kad galėtų pamojuoti gyventojams, tačiau dėl saugumo sumetimų langai neatsidaro.
Svečiams neliko laiko apsilankyti Kaune, kur tarpukariu gyveno Japonijos diplomatas Č. Sugihara, nuo nacių išgelbėjęs apie 3 tūkst. žydų, ir kur dabar veikia jo muziejus. Tačiau jie nuėjo prie Neries pakrantėje esančio atminimo akmens diplomatui, taip pat apsilankė Antakalnio kapinėse.
Kadangi Japonijos konstitucija draudžia imperatoriui kištis į politiką, jis Vilniuje nesakė jokios oficialios kalbos ir nekalbėjo politinėmis temomis.
73-ejų Akihito ir metais jaunesnė Michiko po imperatoriaus įžengimo į sostą 1989-aisiais yra aplankę tik 20 šalių. Į Lietuvą jie atvyko po viešnagės Švedijoje, Estijoje ir Latvijoje, vėliau vyks į Didžiąją Britaniją. Šiais metais daugiau jokių imperatoriškosios šeimos kelionių į užsienį nenumatoma.
Baltijos šalys tapo pirmosiomis buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis, sulaukusiomis Japonijos imperatoriškosios šeimos atstovų.