Šiaulių miesto savivaldybės administracijos personalo skyriaus vedėja Edita Čičelienė DELFI pasakojo, kad labiausiai jiems trūksta juristų, architektų ir statybininkų. Pavyzdžiui, visai neseniai statybininku buvo įdarbintas 60 metų vyras, o dažniausiai konkursuose dalyvauja vienas arba du kandidatai, todėl rinktis apskritai nėra iš ko. „Į statybininkus, pavyzdžiui, iš trečio karto ateina vienas kandidatas“, – situaciją iliustruoja E. Čičelienė.

Jos teigimu, siūlomas aukščiausias įmanomas vyriausiojo specialisto atlyginimas yra maždaug 2100 Lt neatskaičius mokesčių, taigi „į rankas“ žmogus gauna maždaug 1700 Lt.

Pašnekovė skaičiuoja, kad vidutinis savivaldybės darbuotojas yra 45-55 metų amžiaus. „Rinktis nėra iš ko, jeigu jis išlaiko testą, tai negalime nepriimti, nors ir nelabai orientuojasi“, – sako ji.

Tą patį pasakoja ir antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vedėja Agnė Bataitienė. Jos teigimu, katastrofiška situacija yra su architektais, čia konkursas į dvi laisvas vietas buvo skelbtas keturis kartus, tačiau nė vieno kandidato neatsirado.

Taip pat, anot jos, yra tokių tarnautojų, kurie yra pensinio amžiaus ir valstybės tarnybos sutartis jiems buvo pratęsta paskutinį kartą.

„Kokius beskelbtume konkursus, tai mes renkamės iš vieno arba iš dviejų pretendentų. Čia jau gali ir konkursu nebevadinti“, – aiškina ji.

A. Bataitienė suskaičiavimo, kad vidutiniam Kauno savivaldybės darbuotojui yra 50 metų.

Marijampolės miesto savivaldybės vyriausioji personalo klausimų specialistė Rūta Bernotaitė DELFI sakė, kad jaunų darbuotojų sulaukiama, tačiau ne ilgam. Jie dažniausiai įgiję praktikos patraukia kitur.

“Iš tikrųjų tai ateina ir jaunų, bet ar dirbti, ar su noru šiek tiek praktikos įgaut ir toliau eiti“, – sakė ji. Specialistė paskaičiavo, kad vidutiniam Marijampolės savivaldybės darbuotojui yra 40-45 metai.

Išėję uždirba keliskart daugiau

„Kad nėra kam dirbti, tai dar taip nėra, bet kad situacija labai bloga, tai mes patvirtiname. Valstybės tarnyba nebeišgali konkuruoti su privačiu sektoriumi“, – DELFI tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento direktorius Antanas Gadeckis.

Jo teigimu, konkursuose dalyvauja vienetai, todėl nėra iš ko rinktis.

„Reikia nemažai investuoti į naują žmogų ir jį parengti, dažniausiai, jie laikinai padirba ir įgyja tam tikros patirties, o po to pakelia sparnus ir išeina į verslą ar kitą sritį“, – aiškino specialistas.

Vilniuje taip pat labiausiai trūksta architektų ir teisininkų. Tik atėjęs dirbti specialistas gali tikėtis tik nustatyto atlyginimo, vėliau išdirbę daugiau nei metus gali tikėtis gauti kvalifikacinę klasę, dar vėliau – gauti priedus prie atlyginimo už ištarnautus metus.

Šiuo metu savivaldybės administracijos kolektyvas taip pat sensta, vidutinis darbuotojo amžius – 40 metų.

A. Gadeckis skundžiasi, kad Vilniaus savivaldybė yra tik tramplinas į kitas valstybės institucijas, nes sostinėje yra įsikūrusios daugelis centrinės valdžios institucijų, kurių nėra kituose šalies miestuose.

„Mes esame kaip starto aikštelė, kol iš tikrųjų nebus kardinalių permainų visoje valstybės tarnybos sistemoje, tai mes tokia ir liksim starto aikštele, nes žmogui neuždrausi siekti karjeros, geresnių pareigų ir geresnio užmokesčio“, – sakė pašnekovas.

Jo manymu, nustatant atlyginimą valstybės tarnautojams reikėtų atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį privačiame sektoriuje.

Pašnekovas sako, kad savivaldybę palikę specialistai privačiose struktūrose uždirba keliskart daugiau.

Valstybės tarnybos departamento (VTD) direktorius Osvaldas Šarmavičius DELFI anksčiau yra sakęs, kad daugelyje Europos šalių valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai yra indeksuojami kartą per metus atsižvelgiant į infliaciją, o Lietuvoje jų atlyginimas “yra sustingęs“ nuo 2002 metų.

VTD duomenimis, per dvejus metus beveik keturis kartus sumažėjo norinčiųjų dirbti valstybės tarnyboje.

2004 metais į valstybės tarnybą buvo priimta maždaug tūkstantis naujų žmonių, o 2006 metais pirmą kartą priimtų yra 270.

Vienas iš trylikos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas neįvyksta, neatsiradus pakankamam kandidatų skaičiui arba dėl to, kad dalyvavo netinkami kandidatai.

Daugiausiai valstybės tarnyboje dirba 9-12 kategorijų valstybės tarnautojų, kurių darbo atlygis neatskaičiuos mokesčių yra 1892 Lt – 2451 Lt.

VTD duomenimis, per paskutinius dešimt metų darbingų asmenų Lietuvoje sumažėjo apie 250 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. dirbančiųjų, iš jų apie 50 tūkst. yra valstybės tarnautojai.