Vienų Seimo narių teigimu, priklausyti tokioms grupėms skatina domėjimasis tam tikra šalimi, anksčiau užmegzti ryšiai ar kitokie asmeniniai interesai. Kiti tikina, kad daliai grupių priklauso tik formaliai ir dar nė karto nėra susitikę su atitinkamų valstybių politikais.

Nors dauguma DELFI kalbintų parlamentarų nesmerkė kolegų pomėgio „kolekcionuoti“ tarpparlamentinių ryšių grupes, jie pripažino, kad tai yra puiki galimybė nemokamai pakeliauti po tolimus kraštus.

J.Karosas: priklausyti 30 grupių – šiek tiek juokinga

Pagal Seimo statutą, tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu politikų apsisprendimo principu. Tai reiškia, kad parlamentarai tokias grupes gali kurti savo iniciatyva. Nei narių skaičius jose, nei grupių, kurioms priklauso politikas, skaičius nėra ribojamas.

Atitinkamų valstybių parlamentams būna pranešama apie tokių grupių įkūrimą ir jų vadovus. Seimo valdyba, atsižvelgdama į grupės darbo intensyvumą, ekonominių, politinių ar moralinių aspektų svarbą, remia parlamentinių grupių veiklą: skiria grupės sekretorių, finansuoja grupės kviestų svečių priėmimą ar grupės narių vizitus pagal kitų valstybių parlamentinių grupių kvietimus.

Šiuo metu Seime veikia 51 tarpparlamentinių ryšių grupė. Jos sudarytos palaikyti tarpparlamentinius ryšius su atskiromis Europos Sąjungos valstybėmis, Šveicarija, Turkija, Rusija, Ukraina, JAV, Kanada.

Seimo nariai palaiko ryšius su kolegomis iš Pietų Kaukazo šalių (ir su visų trijų valstybių kartu, ir su Armėnijos, Azerbaidžano bei Gruzijos atskirai), Uzbekistano, Kazachstano, Moldovos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Čečėnijos.

Politikai yra įkūrę ir tarpparlamentinių ryšių su kur kas tolimesnėmis ar egzotiškesnėmis šalimis: Australija ir Naująja Zelandija, Indija, Kinija, Filipinais, Pietų Korėja, Japonija, Mongolija, Pietų Afrikos Respublika, Kuba, Iraku, Lotynų Amerikos valstybėmis, Singapūru ir Tailandu, Šri Lanka, Taivanu, Trinidadu ir Tobagu.

Seime veikia ir tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė. Dabar Tibetas formaliai įeina į Kinijos sudėtį kaip autonominis rajonas, Pekinas nepripažįsta jo nepriklausomybės. Be to, parlamentarai yra sukūrę grupę „Už demokratišką Baltarusiją“, kuri formaliai tarpparlamentinių ryšių grupėms nepriskiriama.

Tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą koordinuoja Užsienio reikalų komitetas. Jo pirmininkas Justinas Karosas neskubėjo smerkti kolegų pomėgio priklausyti kuo daugiau grupių. DELFI pašnekovas patikino, kad užsirašymas į tokią grupę dar nesuteikia teisės dažniau keliauti į atitinkamą valstybę.

„Jei žmonės rodo interesą, domisi, viskas tvarkoje. Niekur nereglamentuota, į kiek grupių galima užsirašyti. Tai nėra blogai – daugelis, užsirašęs į kurią nors grupę, labiau pasidomi ta šalimi, aktyviau pabendrauja su jos politikais“, - aiškino J. Karosas.

Jis pats priklauso tik penkioms tarpparlamentinių ryšių grupėms, vienai iš jų – ryšių su Vokietija grupei – vadovauja. „Aš kuklus – užsirašiau tik į kelias grupes, net nepatogu“, - pajuokavo J. Karosas, o rimčiau pridūrė grupes renkąsis pagal kultūrinį ir politinį interesą.

„Kitiems gal atrodo, kad turės daugiau šansų išvažiuosi. 30 grupių – jau šiek tiek per daug. Turėtų patys suprasti, kad tai yra juokinga. Gal reikėtų griežčiau reglamentuoti priklausymą grupėms“, - svarstė komiteto pirmininkas.

Rekordininkai – daugumos grupių nariai

Dauguma Seimo narių yra prisijungę prie 10-15 tarpparlamentinių grupių, tačiau kai kurių pavardės įtrauktos į daugiau nei 20 grupių narių sąrašus.

Šios srities rekordininkas – Tėvynės sąjungos frakcijos narys Egidijus Vareikis, priklausantis 39 grupėms. Jis yra tarpparlamentinių ryšių su Jordanija, Europos parlamentarų asociacija Afrikai (AWEPA) ir Tibeto rėmimo grupių vadovas. „Mano profesija yra diplomatija. Aš, vykdamas į įvairius renginius užsienyje, ne keliauju, o į darbą važiuoju“, - DELFI aiškino parlamentaras.

Anot jo, vieni kolegos į tarpparlamentinių ryšių grupes užsirašo šiaip, kiti domisi tam tikromis valstybėmis: „Pavyzdžiui, aš myliu Šveicariją, ten buvau, patiko, todėl užsirašiau į ryšių su ja grupę. Tai juk nesuteikia nei privilegijų. Kai kurie gal nesidomėjo ta šalimi, o užsirašę į grupę pradės domėtis“.

E. Vareikis paneigė, kad priklausymas tarpparlamentinių ryšių grupei lengviau atveria duris į užsienį: „Daug kas mielai pakeliautų, bet nelabai išleidžia. Sakykime, užsirašo 20 žmonių 5 ryšių su Brazilija grupę, bet važiuoja vos vienas kitas“.

Nedaug nuo konservatoriaus atsilieka socialdemokratas Bronius Bradauskas, užsirašęs į 38 grupes. Sprendžiant iš šio sąrašo, jį domina ryšiai su pačiomis įvairiausiomis valstybėmis: Europos šalimis, Japonija, Mongolija, Taivanu, Iraku, Filipinais, PAR, Lotynų Amerikos kraštais, Kuba, Singapūru ir Tailandu, Kinija, Australija, Šri Lanka, Indija.

B. Bradauskas dėl savo kelionių į užsienio šalis yra įsivėlęs į ne vieną skandalą. Štai pernai jis Seimo sesijos metu pasiprašė dviejų savaičių nemokamų atostogų ir išvyko medžioti į Afriką. Prieš keletą metų, grįžęs iš komandiruotės Baltarusijoje, negailėjo liaupsių tenykštei politinei santvarkai, gyrė kolūkius.

Pagrindinė veikla – susitikimai su parlamentarais

28 grupes yra pasirinkęs konservatorius Julius Dautartas, po 27 – Socialdemokratų frakcijos narys Jonas Lionginas, konservatorė Vida Marija Čigriejienė bei Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narys Artūras Skardžius.

Tarp 25 grupių narių minima pastarosios frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė. „Darbietis“ Viačeslavas Škilis priklauso 24 tarpparlamentinių ryšių grupėms, liberalas Algis Kašėta, socialliberalas Valerijus Simulikas, „darbietė“ Jadvyga Zinkevičiūtė ir „pilietininkai“ Vladimiras Orechovas bei Virginijus Domarkas – 22 grupėms.

Be to, A. Staponkienė, J. Dautartas, V. Simulikas ir V. Orechovas priklauso grupei „Už demokratišką Baltarusiją“.

„Darbietis“ Vydas Gedvilas ir konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė minimi tarp 21 grupės narių.

Kaip DELFI aiškino J. Lionginas, tarpparlamentinių ryšių grupėms priklausantys parlamentarai dažniausiai susitinka su kolegomis iš atitinkamų valstybių, jei jų delegacijos atvyksta į Lietuvą. Kitokios veiklos paprastai esą nebūna.

„Įdomu išgirsti kolegų mintis, atsakyti į jų keliamus klausimus. Mano sritis – biudžetas ir finansai, todėl įdomu pasidalinti patirtimi. Tokie susitikimai būna nebent kartą per ketvirtį, kartais ambasados atsiunčia kokį žurnalą. Šiaip su ambasadomis daugiausia bendrauja vadovai“, - pasakojo parlamentaras..

Tačiau, pasak J. Liongino, jei į užsienio šalį vyksta prezidentas, būna kviečiamas ir tarpparlamentinių ryšių grupės su ta valstybe vadovas. „Gal yra tokių entuziastų, kurie stengiasi vykti kartu. Aš kaip tarpparlamentinių ryšių grupės atstovas į užsienį dar nesu vykęs“, - tikino Seimo narys.

Beje, dauguma DELFI kalbintų parlamentarų buvo užklupti užsienyje, jiems dalyvaujant įvairiuose renginiuose.

Keturių parlamentarų „sąskaitoje“ – nė vienos grupės

Kai kurie Seimo nariai yra užsirašę vos į vieną kitą tarpparlamentinių ryšių grupę. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas priklauso tik ryšių su Prancūzija, konservatorius Jurgis Razma – ryšių su Japonija, Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis – ryšių su Lenkija, liberaldemokratas Valentinas Mazuronis – Tibeto rėmimo, socialliberalas Gediminas Jakavonis – ryšių su Jordanija grupėms.

Keli parlamentarai minimi tarp dviejų grupių narių: liberaldemokratas Dailis Barakauskas – ryšių su Trinidadu ir Tobagu bei Jordanija, jo partijos kolega Vytautas Galvonas – ryšių su Pietų Kaukazo valstybėmis ir Jordanija.

Liberalcentristas Vytautas Bogušis priklauso ryšių su Šveicarija ir Jordanija, jo partijos kolega Raimundas Palaitis – ryšių su Taivanu ir Portugalija, socialliberalė Nijolė Steiblienė – ryšių su Lenkija ir Tibeto rėmimo, jos partijos kolega Alvydas Sadeckas – ryšių su Kinija ir Iraku grupėms.

V. Galvonas, G. Jakavonis ir N. Steiblienė taip pat priklauso grupei „Už demokratišką Baltarusiją“.

Du socdemai – Seimo nario mandatą turintis premjeras Gediminas Kirkilas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė – bei du socialliberalai – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis – nepriklauso nė vienai grupei.

Tuo tarpu teisingumo ministras, „pilietininkas“ Petras Baguška užsirašęs į 19 tarpparlamentinių ryšių grupių.

„Ten darbas turi būti dirbamas. Įsirašyti vien tam, kad gautum pakvietimą ir nueitum į priėmimą ambasadoje, nėra prasmės“, - DELFI sakė Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.

Jo pavardė minima tarp ryšių su Taivanu, Singapūru ir Tailandu bei Jordanija grupių narių. Tačiau liberalcentristas tikino joms priklausantis tik formaliai: „Realiai nė vienai grupei nepriklausau. Dabar ieškau paaiškinimo, kam apskritai įsirašiau. Negali normaliai dirbti dešimtyje ar penkiolikoje grupių“, - aiškino parlamentaras.

Beje, A. Čaplikas prieš keletą mėnesių inicijavo komandiruočių organizavimo tvarkos pataisas, mat politikų kelionėms į užsienį ėmė trūkti pinigų.