Pasak taip pat dokumentą pasirašiusio Azerbaidžano gynybos ministro generolo pulkininko Safaro Abijevo, padėtis Pietų Kaukaze iš tikrųjų yra "labai sudėtinga", bendradarbiavimas tarp regiono valstybių vyksta tik dvišaliais pagrindais.
"Armėnija okupavo 20 proc. Azerbaidžano teritorijos, šalyje yra daugiau nei 1 mln. pabėgėlių. Kodėl 30-40 tūkst. Kalnų Karabache gyvenančių žmonių interesai yra labiau vertinami nei milijono pabėgėlių Azerbaidžane? Tikimės, kad bus įvykdyti Jungtinių Tautų Saugumo tarybos raginimai išvesti Armėnijos ginkluotąsias pajėgas iš šalies teritorijos", - apibūdino Baku požiūrį į jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiantį nesutarimą S.Abijevas.
Konfliktas prasidėjo 1989 metais, kai tuo metu Sovietų Sąjungai priklausiusio Azerbaidžano Kalnų Karabacho srityje gyvenanti armėnų dauguma pareikalavo nepriklausomybės.
Tuomet kilo karas, kurio metu abiejose pusėse žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių ir beveik milijonas gyventojų buvo priversti bėgti iš namų. Daugelis šių pabėgėlių iki šiol gyvena palapinėse ir laikinuose namuose.
Dabar Kalnų Karabachas tvarkosi kaip nepriklausoma valstybė ir palaiko glaudžius ryšius su Armėnija, su kuria ilgainiui nori sudaryti sąjungą. Kalnų Karabacho kariuomenė taip pat kontroliuoja didelius Azerbaidžano teritorijos plotus.
Kalnų Karabachas nebeturi jokių realių ryšių su Azerbaidžanu, tačiau Baku atmeta šios srities oficialaus atsiskyrimo galimybę.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) siūlė, kad Kalnų Karabachas tik juridiškai liktų Azerbaidžano dalimi, išsaugodamas faktinę nepriklausomybę ir glaudžius ryšius su Armėnija. Tačiau tokiam susitarimui priešinasi abiejų šalių griežtos linijos šalininkai.
L.Linkevičiaus nuomone, nors Pietų Kaukazo valstybių santykiai yra konfliktiški, visos jos turi interesų bendradarbiauti su NATO, todėl Lietuva bando paremti Aljanso pastangas siekti taikos regione.
"Nesiekiame išspręsti konflikto, bet konsultuojantis su visomis Pietų Kaukazo valstybėmis galima sumažinti įtampą tarp jų", - sakė ministras.
Pagal antradienį pasirašytą susitarimą, Lietuva ir Azerbaidžanas bendradarbiaus ginkluotųjų pajėgų demokratinės kontrolės ir teisinės bazės, gynybos politikos ir strategijos, gynybos planavimo kūrimo bei aplinkosaugos srityse.
Numatoma rengti pareigūnų, ekspertų vizitus ir susitikimus, organizuoti diskusijas ir konsultacijas bei keistis naudinga informacija.
Lietuvos KAM Pietų Kaukazo šalims - Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui - yra pasiūliusi bendradarbiavimo projektus aplinkosaugos, krizių valdymo srityje, taip pat pasirengusi pasidalyti savo patirtimi tobulinant teisinę bazę, mokant karinius specialistus.Kol kas bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis yra plėtojamas dvišalių ryšių pagrindu.
Azerbaidžanas, kaip ir Lietuva, dalyvauja NATO Taikos partnerystės programoje.
Antradienį ryte trijų dienų vizito į Lietuvą atvykęs Azerbaidžano gynybos ministras Vilniuje taip pat susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo pirmininku Artūru Paulausku.
Trečiadienį S.Abijevo vadovaujama delegacija lankysis Mokomajame pulke Rukloje, Regioniniame oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre Karmėlavoje, Puskarininkių mokykloje, Krizių valdymo centre, ketvirtadienį apžiūrės Lietuvos karo akademiją.
Ketvirtadienį po pietų Azerbaidžano gynybos ministerijos delegacija išvyks iš Lietuvos.
Lietuvos iniciatyvas pasidalinti savo karine patirtimi su Pietų Kaukazo valstybėmis pasveikino praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Armėnijos gynybos ministras Seržas Sargsianas.