Pasak ministerijos pareigūnų, sutartis su lobistais kol kas ruošiama, todėl kol kas atsisakyta suteikti informacijos apie ją.
Išlaidas dalinsis septynios valstybės
Kaip teigė Slovakijos užsienio reikalų ministras Janas Kubis, kartu siekti vizų režimo panaikinimo nusprendė septynios šalys. Be šios valstybės ir Lietuvos, prie to nusprendė prisijunti Čekija, Estija, Latvija, Lenkija ir Vengrija. Tiesa, Latvijoje leidžiamo „Biznes&Baltija“ teigimu, tarp šių valstybių vietoj Estijos bus Rumunija.
Anot „EUbusiness", visos šalys, jau ne vienus metus bandančios įtikinti JAV atsisakyti griežto vizų režimo, ketina pasidalinti lobistų samdymo kaštus. Amerikos pareigūnai vizų panaikinimą vadina vienu iš ateities tikslų, tačiau kada tai bus įgyvendinta, kol kas neaišku.
Tiesa, JAV ambasadorius ES neseniai pareiškė, jog tikėtina, kad 11 bloko šalių piliečiams vizų režimas gali būti nebetaikomas nuo metų pabaigos.
„Biznes&Baltija“ duomenimis, samdyti žadama JAV lobistų kompaniją „Dutko“. Kongresmenams rengiami „aiškinamieji pietūs“ ir kita populistinė lobistų veikla kas mėnesį atsieis po 35 tūkst. dolerių.
Jungtinėse Valstijose lobizmas yra visiškai įprasta ir įstatymiškai kruopščiai reguliuojama veikla. Ja užsiimančios kompanijos yra įtrauktos į specialų registrą ir turi teisę daryti įtaką valdžios sprendimams, jei nurodo, kieno interesams atstovauja ir už kieno pinigus dirba.
„Biznes&Baltija“ kalbintas Latvijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Normanas Penke pasakojo, kad visos minėtos šalys surengė bendrą konkursą.
Anot buvusio Latvijos ambasadoriaus Mario Riekstinio, tai – jau ne pirma priemonė, kurios imtasi siekiant bevizio režimo. Tačiau profesionalūs lobistai, kurie puikiai orientuojasi JAV politinėje situacijoje, esą galėtų paspartinti šį procesą.
Beje, Latvija jau ne pirmą kartą griebiasi lobistų paslaugų, siekdama įgyvendinti tam tikrus svarbius tikslus. Pavyzdžiui, siekdama narystės NATO šalis kreipėsi į kelias JAV lobistų kompanijas, tarp jų – Vašingtone įsikūrusią „Orion Strategies LLC“. Neoficialiai kalbama, esą ši bendrovė paskatino Latvijai palankių rašinių spausdinimą dienraštyje „The Washington Times“, taip pat surengė „visai atsitiktinį“ prezidentės Vairos Vykės-Freibergos susitikimą su JAV vadovu George‘u W. Bushu Baltųjų rūmų koridoriuje.
Lietuviai vizų prašo rečiau
N. Penke teigimu, lobistų paslaugų labiausiai reikia dėl to, kad JAV parlamente nėra vieningos nuomonės dėl bevizio režimo ES naujokėms. Tiesa, pasak amerikiečių pareigūnų, kol kas vizų panaikinimą labiausiai atitolina tai, kad šios šalys neatitinka kai kurių kriterijų.
Norint, kad šalis prisijungtų prie vadinamosios Vizų atidėjimo programos, reikia, kad JAV vizos turi būti išduodamos ne mažiau kaip 97 proc. besikreipiančių atitinkamos valstybės piliečių. Pasibaigus vizos galiojimo laikui į savo šalį gali negrįžti maždaug 2 proc. asmenų.
Be kita ko, bevizio režimo su JAV siekianti šalis turi būti ekonomiškai ir politiškai stabili bei saugi, o teisėtvarkos institucijos - geranoriškai bendradarbiauti su JAV ir tarptautinėmis organizacijomis.
Vieną programos reikalavimą – panaikinti vizų režimą JAV piliečiams – Lietuva įgyvendina jau nuo 1994 metų. Buvo įdiegta dar viena būtina naujovė – skaitmeniniu būdu nuskaitomi pasai su biometriniais duomenimis.
Beje, po Lietuvos įstojimo į ES gerokai sumažėjo prašančiųjų JAV vizų.
Vašingtone įsikūrusi „Dutko Group” užsiima ne tik lobizmu, bet ir krizių valdymu, kuria strategijas. Kaip teigiama jos interneto svetainėje, 1981 metais įkurta kompanija yra įregistruota kaip Rumunijos vyriausybės lobistė, taip pat agitavo už Latvijos narystę NATO.
Viešųjų ryšių kampanija – ir XX amžiaus pradžioje
Lietuva įvaizdžio specialistų iš užsienio pagalbos yra prašiusi ir XX amžiaus pirmojoje pusėje, vos atkūrusi nepriklausomybę. Anot ryšių su visuomene istorikės Ester Fainaitės, 1918 metais nepriklausomybę paskelbusiai šaliai reikėjo sulaukti tarptautinio pripažinimo. Tuomet JAV veikusios Lietuvos Tautinės Tarybos rūpesčiu 1919 metais buvo surengta propagandinė ryšių su visuomene kampanija, o tais pačiais metais JAV Senatas pripažino, jog Lietuva yra nepriklausoma.
Formalaus pripažinimo Lietuvai dar teko laukti keletą metų. Visą tą laiką vyko intensyvus darbas, kurį Lietuvos Tautinės Tarybos prašymu dirbo JAV Visuomenės informavimo komiteto nariai, o jai vadovavo Carlas Byoiras.