"Naujai perskaityta Konstitucija padeda dviem tautoms ir valstybėms dar labiau nutolti nuo inertiškų istorijos suvokimo stereotipų. Padeda geriau suprasti vieniems kitus, atrasti bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes", - Seime sakė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Pasak jo, ir lietuviams, ir lenkams ši Konstitucija pirmiausiai svarbi kaip liudijimas, jog mūsų valstybės 18-ojo amžiaus pabaigos visuomenė pradėjo suvokti save kaip piliečių tautą, kaip modernią bendriją.

V. Adamkus pažymėjo, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija ir vėliau pasirašytas Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas buvo itin svarbūs lietuvių ir lenkų santykių istorijai, o kartu - ir visos Europos raidai.

"Taigi Gegužės 3-iosios Konstitucija turi didžiulę tautinę ir tarptautinę reikšmę. Neatsitiktinai Berlyne minint Romos sutarčių 50-ąsias metines, Gegužės 3-iosios Konstitucija minėta kaip vienas pirmųjų Europos Sąjungos idėjos šaltinių. Nenuvertinkime to. Ypač tokiais momentais, kai į mūsų valstybes kartais žiūrima kaip į silpnų demokratijos tradicijų Europos dalį. Gegužės 3-iosios Konstitucija primena, kad teisinės valstybės ir tautų sandraugos idėjos šiame regione buvo išsakytos anksčiausiai", - sakė V. Adamkus.

Lietuvos prezidentas akcentavo, kad ištikimybė pirmosios rašytinės Europos Konstitucijos idėjoms šiandien reiškia bendrą atsakomybę už vieningos ir stiprios Europos ateitį.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pažymėjo, kad gegužės pradžia Lietuvoje ir Lenkijoje - tai ne tik gamtos žalumos džiaugsmas, bet ir dvi datos, susijusios su mūsų tautoms labai reikšmingais epochinės reikšmės įvykiais.

Jis priminė, kad 2004 metų gegužės 1 dieną mūsų šalys tapo Europos Sąjungos narėmis, o tolimų 1791 metų gegužės 3 dieną buvo priimtas Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo įstatymas, tų pačių metų spalio 20 dieną dar papildytas Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Visą šį dokumentą mes vadiname 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucija.

"Šiandien mes pagerbiame jos svarbą ir reikšmę ne tik tuometinei Abiejų Tautų Respublikai, bet ir pasaulio civilizacijos raidai. O nubrėžę daugiau kaip 200 metų istorijos lanką - ir šių dienų Europos gyvenimui", - sakė Seimo vadovas.

V. Muntianas pasveikino Vilnių ir Varšuvą, Lietuvą ir Lenkiją Gegužės 3-iosios proga, linkėjo lietuviams ir lenkams europietiškos vienybės ir puikios šventinės nuotaikos.

Naujai išrinktas Lenkijos Seimo pirmininkas Liudwikas Dornas kvietė Lietuvą ir Lenkiją statyti tiltus - energetinius, ekonominius, politinius, kultūrinius ir bendražmogiškus.

Varšuvoje kalbėjęs Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poetteringas pažymėjo, kad Lenkijos ir Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą buvo logiškas šios naujos pradžios susivienijusioje ir demokratinėje Europoje padarinys.

"Mes turime pasinaudoti Europoje susiklosčiusia padėtimi. Mes dabar turime unikalią galimybę skatinti Europos Sąjungos laisvės, vienybės ir solidarumo reikalą. Šiandien didi pareiga išlaikyti savo laikmečio egzaminą", - sakė Europos Parlamento pirmininkas.

Televizijos tilto diskusijose dalyvavęs Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczus sakė manąs, kad mums skubiai reikia bendros energetikos politikos. Jis akcentavo bendrų energetikos investicijų Mažeikiuose ir Ignalinoje svarbą.

Lenkijos Senato pirmininko nuomone, Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos pavyzdžiu turėtų susikurti Vidurio ir Rytų Europos parlamentinė asamblėja.

"Mes šiandien susirinkome taip pat tam, kad mūsų kaimynams ir broliams pasakytume, jog Europos perspektyva ir toliau aktuali čia visiems susirinkusiems", - sakė jis.

Minėjime kalbėjo Europos Parlamento narys, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėjos pirmininkas Česlovas Juršėnas, Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis.

Iškilmingame 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo ir narystės Europos Sąjungoje trečiųjų metinių minėjime - televizijos tilte "Bendra praeitis, bendra ateitis: nuo pirmosios Konstitucijos Europoje iki bendros ateities Europoje" taip pat kalbėjo Estijos parlamento (Riigikogu) pirmininkė Enė Ergma, Vengrijos Nacionalinio Susirinkimo pirmininkė Katalin Szili, Čekijos Senato pirmininkas Premislas Sobotka, Vokietijos Bundestago pirmininkas Norbertas Lammertas, Baltarusijos atstovas Aleksandras Milinkevičius ir kiti prelegentai.

Bendrą Lietuvos ir Lenkijos Seimų ir Senato narių posėdį tiesiogiai transliavo LTV 2, TV Polonia, Lenkijos TVP1 kanalas.