Tarp susirinkusiųjų buvo ir prieš penkiolika metų toje pačioje vietoje įvykusio mitingo dalyvių - buvę antisovietiniai aktyvistai Nijolė Sadūnaitė, Lietuvos laisvės lygos lyderis Antanas Terleckas, 1988 metais sovietiniame lageryje buvęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

1988 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniuje įvykęs mitingas yra laikomas vienu svarbiausių Lietuvos antisovietinio judėjimo įvykių. Nors jo dalyviai patyrė KGB represijų, po šio mitingo suaktyvėjo Lietuvos nacionalinės patriotinės jėgos, o mažiau kaip po metų gimė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.

Mitingo dalyviai, be kita ko, priėmė deklaraciją "dėl Rusijos vykdomo kolonijinio karo ir genocido Čečėnijoje". Popiežiui, Jungtinių Tautų, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ir kitų tarptautinių struktūrų bei valstybių vadovams adresuotame dokumente reikalaujama, kad Rusija nutrauktų karo veiksmus Čečėnijoje, Jungtinės Tautos - įvestų į šią Šiaurės Kaukazo respubliką taikdarių pajėgas, o pasaulio bendruomenė pripažintų Čečėnijos Respublikos Ičkeriją nepriklausomybę.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną, stalininės Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos užsienio reikalų ministrai Viačeslavas Molotovas ir Joachimas Ribbentroppas pasirašė nepuolimo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalino Europą įtakos zonomis.

Šie sandėriai sudarė sąlygas sovietams pusei šimtmečio okupuoti Baltijos valstybes ir paskirti jose marionetines vyriausybes.