Istorinė sovietmečio parodija į Grūto parką atviliojo ir užsieniečius, kitų šalių televizijų kompanijų žurnalistus.
Šventė pateks į dokumentinį filmą
Į Grūto parke surengtą šventę atvyko ir nemažai užsieniečių. “Apie šį parką sužinojau internete, - sakė Džonas Stivensonas iš Didžiosios Britanijos. - Atvykęs į Lietuvą būtinai norėjau pamatyti socialistinio realizmo meną. Dabar jaučiuosi nušovęs du zuikius - susipažinau ne tik su jums skaudžia istorija, bet ir pamačiau viso to parodiją, teatralizuotą reginį.”
Sovietmečio dvasia švenčiama Gegužės pirmoji sudomino ir Kanados prodiuserių kompaniją “Barna-Alper”, kuriančią dokumentinį filmą “Tamsusis turizmas”. Lietuvių kilmės kompanijos vertėja Medeinė Tribinavičius sakė, kad kūrybinė grupė ketina sukurti filmą apie turistinius objektus atspindinčius skaudžius žmonėms įvykius. “Jau filmavome Vietnamo, Kambodžos žudynių laukus ir minų muziejus, Latvijos sovietinį kalėjimą, važiuosime į Lenkiją, kur yra Hitlerio bunkeris, - pasakojo ji. - Čia filmuosime parką, kuris atspindi Lietuvai skaudų istorinį periodą.”
Grūto parke surengtą šventę pamatys ir Pietų Korėjos nacionalinės televizijos KBS žinių žiūrovai. “Gyvenu Vilniuje, nes vedžiau lietuvaitę, - sakė žurnalistas Čojus Daesukas. - Žinių tarnybos pasaulio naujienų rubrikai parengsiu siužetą apie Grūto parke surengtą šventę.”
Personažai siūlė prizus
Žygiuodami parko takais lankytojus sveikino Druskininkų moksleiviai, persirengę pionieriais. Saliutuodami jie šūkaudavo: “Mums saulės nereikia - mums partija šviečia”, “Penkmečio planus - per dvejus metus, ura”. Moksleiviai sakė mažai žinantys apie pionierius. “Saliutuoti ir skelbti praeities šūkius mus išmokė mokytojai”, - teigė jie.
Prie sovietinių paminklų lankytojus pasitikdavo įvairūs sovietinę realybę atspindintys personažai. Prie Lenino paminklo rusų kareivis siūlė išmėginti taiklumą šaudant iš laidynės į alaus skardines, Stalinu persirengęs jaunuolis kvietė sudėlioti raudonosios imperijos diktatoriaus dėlionę. Skambiu balsu raudonarmietis kvietė lipti ant statinės su užrašu “Liaudies balsas” ir pasakyti anekdotą apie sovietmečio tikrovę. Rusų kariai siūlė perbėgti per griovį permestu lieptu. Įveikę šias užduotis lankytojai gaudavo prizus - Grūto parko atributikos, suvenyrų.
Įvairiose parko vietose įsikūrę Druskininkų kultūros centro kolektyvai vaidino liaudies kolektyvų vaidmenis. “Mes esame “Devočky fabričnyje”, - kvatojo moterys, kurios traukė sovietmečio dainas ir šoko rusiškus šokius. Prie paminklų sovietines dainas traukė kiti druskininkiečių meno kolektyvai.
Lankytojai turėjo progą susipažinti su sovietinių laikų automobiliais: “Milicijos mašina “Moskvič”, nomenklatūros pamėgtomis “Volgomis”, karo mašinomis. Šiuos eksponatus atgabeno Kauno senųjų automobilių klubas “Retromobilis”.
Lankytojai irgi vaidino
Teofilis Bukys, sėdėjęs kartu su darbo veteranes vaidinančiomis moterimis, sakė, kad jo švarke prisegtas medalis “Darbo veteranas” jam įteiktas prieš kelis dešimtmečius. “Daug metų dirbau P.Cvirkos kolūkio pirmininku, - šypsodamasis pasakojo jis. - Lankytojams rodau autentiškas nuotraukas apie darbą kolūkyje. Prisimenu, kaip Gegužės pirmąją turėdavau organizuoti mūsų žemdirbių eitynes Varėnoje.”
Atvykę žmonės nevengė vaidybos. Klaipėdietis Jurgis vaikščiojo užsimovęs kailinę kepurę ir su krepšeliu, į kurį buvo įsidėjęs degtinės, agurkų, duonos. “Vaidinu sovietmečio darbininką, švenčiantį darbo žmonių šventę, - šypsojosi jis. - Jei jau atvykau į tokią šventę, turiu prideramai ir atrodyti.”
Nemažai kitų lankytojų taip pat buvo pasipuošę parke įsigyta atributika: pionierių kaklaraiščiais, raudonomis vėliavomis. Kai kurie turėjo pilotes, o į marškinėlius įsisegė komunistinius ženklelius ir medalius.
Parko takais vaikščiojančius žmones sveikino ir Vladimiras Leninas. Jis per šventės atidarymą kalbėjo, kad rengia teroristinį aktą prieš Lietuvos autorių ir teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A). “Įpilsime jiems į kavą ricinos”, - sakė jis.
Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas bylinėjasi su šia organizacija dėl autorinio atlyginimo kai kurių sovietinių skulptūrų autoriams. Verslininkas įsitikinęs, kad neprivalo mokėti LATGA-A-ai 6 proc. nuo pajamų už bilietus. Protestuodamas V.Malinauskas kai kurias skulptūras išgabeno iš parko už jo teritorijos ribų.