Dar 1940-1941 metais pradėjusios veikti organizacijos pagrindinis tikslas tuomet buvo kova prieš nacių ir rusų okupaciją. Vėliau sambūris persikėlė į Vakarus ir itin suklestėjęs JAV daugiausia dėmesio skyrė rezistencinei veiklai, siekė Lietuvos išlaisvinimo.
Nors daugelis išeivijos rezistencinių organizacijų po 1991 metų nutraukė savo veiklą ar tiesiog liovėsi gyvavusios, LFB užsibrėžė tikslą sukurti Lietuvoje gerai organizuotą pilietinę visuomenę. Todėl ir ryžtąsi perkelti organizaciją į Lietuvą.
Į Kauną susirinko mažiausių LFB teritorinių padalinių - židinių - atstovai iš Alytaus, Druskininkų, Utenos, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Lazdijų, Kauno, Vilniaus. Nors tokių padalinių esama 18 rajonų, ne visų jų atstovai galėjo atvykti į Kauną. Šiuo metu nepolitinės organizacijos veikloje dalyvauja 300-400 aktyvių Lietuvos piliečių.
Burdami pilietinę visuomenę LFB sąjūdžio nariai siekia kurti tautos interesus ginančią valstybę, kovojančią už teisinį ir socialinį teisingumą, pagarbą žmogui. Tai daryti planuojama reikalaujant reformuoti teisinę sistemą, kuri šiuo metu esą tenkina ne visuomenės, o oligarchinių grupuočių lūkesčius. Šalies vidaus politiką raginama grįsti krikščioniška morale ir kitomis visuotinai pripažįstamomis, bet dažnai paminamomis vertybėmis.
Burs įvairius žmones
Pasak per steigiamąjį suvažiavimą išrinkto LFB Lietuvos sambūrio pirmininko Kęstučio Milkeraičio, išeivijoje šio sąjūdžio pamatiniai stulpai visada buvo lietuvybė, valstybė ir krikščioniška moralė. "Perimdami estafetę šiomis vertybėmis ir turime remtis. Matydami, kad valstybingumą atkūrusioje tėvynėje sambūris gali nuveikti daug pozityvių darbų, frontininkai perduoda mums savo organizacinę sistemą, patyrimą ir moralines nuostatas, pagrįstas Dekalogu", - LŽ sakė K.Milkeraitis. Pasak jo, antrasis Sąjūdis sieks suburti įvairios pasaulėžiūros žmones geresnei Lietuvai kurti.
Pradėdamas LFB Lietuvos sambūrio steigiamąjį susirinkimą kunigas Robertas Grigas tarė įžanginį žodį. Vėliau jis kreipėsi į salėje sėdinčius bendraminčius ragindamas veikti išvien, kad Lietuvoje būtų nugalėtas susiskaldymas, pavydus susipriešinimas, nesveika konkurencija.
Užliūliuoti gerovės
Vienas aktyviausių LFB dalyvių, Juozo Lukšos gimnazijos Garliavoje direktorius istorikas Vidmantas Vitkauskas pristatė LFB veiklos istorinę apžvalgą. Jis pabrėžė, kad bičiuliai sudarė intelektinį ir rezistencinį išeivijos elitą, propagavusį patriotines vertybes bei skatinusį gyventi tautine krikščioniška dvasia.
Susirinkusiuosius sveikinęs Seimo narys Rytas Kupčinskas ragino LFB aktyvistus savo idėjas skiepyti pragmatiškai visuomenei. "Ji užliūliuota gerovės, negalvoja apie tautos sąmonę ir laisvę. Tad turime bendrai mušti pavojaus varpą dėl ateities", - kalbėjo parlamentaras.
Nors ir negalėjo atvykti į Kauną, savo sveikinimus steigiamajam susirinkimui atsiuntė aktyvūs jo rėmėjai - ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, generolas Jonas Kronkaitis ir daugelis kitų. Itin šiltos bičiulių reakcijos sulaukė garbaus amžiaus aktyvistų Viliaus Bražėno ir Juozo Kojelio kalbos.
Mato daug problemų
Per steigiamąjį susirinkimą nuskambėjo daug aktualių siūlymų. Pavyzdžiui, Kęstutis Krasauskas iš Pasvalio rajono ragino itin atkreipti dėmesį į šeimas, ypač daugiavaikes. "Mūsų išsigelbėjimas yra tvirtos, gausios ir ekonomiškai aktyvios šeimos. Tik tauta, kurios vaikai yra mylimi, gali vadintis sveika tauta. Deja, nors daugiavaikės šeimos - retenybė, jos puolamos, kaltinamos, kad gyvena iš pašalpų, yra amoralios ir panašiai. Tai nepateisinama ir neteisinga", - įsitikinęs K.Krasauskas, kurio šeimoje auga net 5 dukrelės.
Susirinkusieji daug kalbėjo apie trijų Baltijos valstybių vienybę ir ragino pareikšti solidarumą Estijos tautai. Pasak kalbėtojų, pastarųjų dienų įvykiai Taline dar kartą įrodė, kad "Penktoji kolona" vis dar aktyvi. Esą tai, kas prasiveržė Estijoje, bet kurią akimirką gali nutikti ir Lietuvoje.