Pasak Prezidento atstovės spaudai, šalies vadovas mano, kad diskusijos viešojoje erdvėje liudija, kad kokį sprendimą Prezidentas bepriimtų – pasirašytų ar vetuotų įstatymą – tai sukels nevienareikšmiškų visuomenės vertinimų. Teisininkai ir žmogaus teisių specialistai susitikime šalies vadovui taip pat išsakė skirtingas nuomones.
„Siūliau Prezidentui ieškoti galimybių numatyti, kad bus viešinama informacija, jog asmuo buvo rezervo karininkas. Tiek visuomenė, rinkėjai, tiek į pareigas skiriantys asmenys, žinotų, ką jie priima, ką renka. Kad nebūtų klaidų, kaip buvo padaryta VSD direktoriaus atveju“, – teigė Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas.
„Pirma, nėra apibrėžta rezervo karininko sąvoka, mechanizmas kaip tie asmenys, kurie bus priskirti rezervo karininkų kategorijai, galės ginti savo teises teisme, nes, „deja“, teisė į teismą, vis tiek turi būti visiems garantuota. Ir šiuo požiūriu įstatymas taisytinas“, – LTV pasakojo Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyra Baltutytė.
Kai kurių ekspertų teigimu, Seimo priimtu įstatymo projektu siūloma KGB rezervininkus, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento direktorių Arvydą Pocių bei buvusį Užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, eliminuoti iš valstybės tarnybos ir kitų institucijų mažiau nei dvejiems metams, tačiau visuomenei svarbiau žinoti apie tokius asmenis, o ne riboti jų teises dirbti.
„Jeigu paimsime kadrinius KGB darbuotojus, tai jiems šiuo metu yra taikomos tam tikros išimtys, jie gali įrodyti, kad vis tik yra lojalūs valstybei. Tuo metu visi rezerviniai saugumo darbuotojai 100 proc. yra įvardijami kaip nelojalūs ir jokių įrodinėjimo galimybių įstatymo projektas jiems nesuteikia“, – sakė Europos teisės departamento direktorius Deividas Kriaučiūnas.
Prezidentas rytoj žada paskelbti savo sprendimą dėl įstatymų pataisos, kuria nustatomi darbo apribojimai buvusiems sovietinio saugumo – KGB rezervo karininkams.