Signatarų rentą siūloma suteikti daugiau deputatų

Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlo suteikti teisę gauti signatarų rentą ir po 1990 m. kovo 11 d. išrinktiems Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatams. Tokį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Pasak A. Salamakino, šie asmenys 1990 m. kovo 11 d. balsavime dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, o vėliau visiškai atliko savo funkcijas. Todėl, parlamentaro nuomone, jie privalo turėti vienodas galimybes gauti valstybinę signataro rentą.

Jeigu Seimas pritartų, į signatarų rentą galėtų pretenduoti Rūta Gajauskaitė, Klemas Inta, Vytautas Kvietkauskas, Petras Papovas, Alfonsas Svarinskas, Zita Šličytė, Mečislovas Treinys ir jau mirusio Sergejaus Pirožkovo šeima.

Specialistų skaičiavimais, papildomoms signataro rentoms išmokėti reikės apie 100 tūkst. litų per metus iš valstybės biudžeto.

2003 m. spalio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymas, kuriame nustatyta, jog signataras turi teisę gauti valstybinę signataro rentą, kurios dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

2004 m. lapkričio 11 d. šis įstatymas buvo papildytas nuostata, numatančia, kad tomis pačiomis sąlygomis gauti valstybinę signataro rentą turi teisę ir Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990 m. kovo 11-14 dienomis vykdę svarbią valstybinę užduotį Maskvoje. Tai Stasys Kašauskas, Nikolajus Medvedevas ir Mindaugas Stakvilevičius.