Ji žengė atsakomąjį žingsnį ir pareikalavo nuo sunaikinimo išsaugoti JAV lietuvių objektus Amerikoje.
Interesai - Amerikos, objektai - žydų
Kai 2002 metais Lietuva ir JAV pasirašė sutartį dėl kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo, nebuvo aišku, apie kokius JAV interesus mūsų šalyje kalbama. Praėjusių metų pabaigoje amerikiečiai atskleidė kortas. Lietuvos kultūros ministerijai atsiųstas sąrašas, ką amerikiečiai laiko saugotinais objektais Lietuvoje: tai dešimtys sinagogų, žydų kapinės, vietos, kuriose palaidotos holokausto aukos.
Šis sąrašas iki šiol neskelbiamas, nors kitą mėnesį turėtų prasidėti derybos tarp Lietuvos ir JAV svarbaus paveldo užsienyje apsaugos komisijos, kuri ir sudarė sąrašą. Jame - apie šimtas objektų.
“Iš kur tiek daug amerikiečių objektų Lietuvoje? Jie ne amerikiečių, o žydų”, - sakė Lietuvos Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė, kuri yra derybininkų grupės narė.
Ar 2002 metais, kai buvo pasirašyta sutartis, buvo žinoma, kad JAV pateiks tokį prašymą? “Tuomet nedirbau valstybės tarnyboje. Tačiau, pažiūrėjus intencijų protokolą, akivaizdu, kad tai buvo galima nujausti”, - sakė I.Vaišvilaitė.
“Mane JAV pateiktas sąrašas nustebino, nes JAV tarsi globoja pasaulinę žydų bendruomenę, ir todėl dauguma sąrašo objektų yra žydų paveldas”, - sakė kitas derybininkas profesorius Zigmantas Kiaupa.
Anot Z.Kiaupos, JAV pateiktas sąrašas atitinka JAV politiką santykiuose su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. “Panašius sąrašus gavo Lenkija, Ukraina, galbūt kitos šalys, kuriose gyvenusių žydų palikuonys apsistojo JAV”, - sakė Z.Kiaupa.
Tikimasi sustabdyti bažnyčių uždarymą
Lietuva šioje situacijoje pasielgė netikėtai - taip pat sudarė panašų sąrašą ir paprašė išsaugoti apie 100 lietuvių objektų Amerikoje. “Lietuva pasielgė labai išmintingai. To amerikiečiai nesitikėjo. Mes į derybas ateiname kaip lygiaverčiai partneriai”, - mano I.Vaišvilaitė.
Į Lietuvos sąrašą įrašyta ir Niujorko lietuvių bažnyčia, kuri, nepaisant JAV lietuvių ir net Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus prašymų, buvo uždaryta vasario mėnesį.
Lietuvos sąrašą padėjo sudaryti JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos specialus komitetas. Tautiečiai tikisi, kad Lietuvos ir JAV derybos dėl paveldo objektų saugojimo abiejose šalyse padės vėl atidaryti šią bažnyčią.
Pašnekovai už Atlanto patikino, kad Lietuvos sąrašas atsirado neatsitiktinai. JAV lietuviai neoficialiai pripažįsta, kad šio sąrašo idėja kilo po JAV kreipimosi į Lietuvą. “Niekas nekalba apie žydus, tačiau tarp eilučių visi tai supranta”, - sakė JAV lietuviai. Nuo 2002 metų Amerikoje uždarytos kelios lietuvių bažnyčios, viena nugriauta.
Sąrašuose - po šimtą objektų
Minėta JAV komisija turi dvišales sutartis beveik su 30 valstybių. Paprastai sutartyse kalbama tik apie JAV svarbaus paveldo išsaugojimą. Teigiama, kad iki šiol nė viena valstybė nebuvo pateikusi savo reikalavimų. Ar tai tiesa, sunku pasakyti, nes JAV svarbaus paveldo užsienyje apsaugos komisija į “Kauno dienos” laišką ir keletą klausimų nieko neatsakė.
Lietuvos Vyriausybė derybų grupę sudarė 2007 metų vasario 7 dieną, į ją paskirti istorikas profesorius Z.Kiaupa, Prezidento patarėja religijotyrininkė I.Vaišvilaitė ir teisingumo ministerijos sekretorius Paulius Koverovas.
I.Vaišvilaitė teigė, kad Lietuvos sudarytame sąraše yra 118 objektų. “Tuo tarpu JAV sąrašas nesunumeruotas, bet jame yra apie 100 objektų. Amerikiečiai nepateikė tikslių duomenų, todėl dar neaišku, ar visi išvardyti objektai iš tiesų egzistuoja. Abiejuose sąrašuose yra kulto pastatai, religinio gyvenimo centrai, kapinės”, - teigė I.Vaišvilaitė.
I.Vaišvilaitės teigimu, JAV lietuviai jau kreipėsi į tos komisijos pirmininką Voreną Milerį dėl Aušros vartų bažnyčios Niujorke. “V.Mileris parašė laišką Niujorko arkivyskupui dėl bažnyčios išsaugojimo. Tai įdomus gestas, pripažinimas, kad Lietuva gali turėti interesų JAV”, - sakė I.Vaišvilaitė.
Anot I.Vaišvilaitės, Lietuvos sudarytą sąrašą jau apgaubė mitai. “Nenorėčiau, kad JAV lietuviai jį suabsoliutintų. Darysime viską, kad kuo daugiau objektų būtų įtraukta į šį sąrašą, tačiau yra tam tikrų sunkumų. Renkame informaciją apie JAV valstijų paveldo apsaugos įstatymus. Jei objektas privatus, sunku jį įtraukti į registrą, o nemaža dalis mūsų pateiktų objektų yra Katalikų bažnyčios nuosavybė. Tačiau sąraše yra ir slaugos namai, dvi mokyklos, kapinės, kurias norime apsaugoti nuo miestų plėtros”, - sakė I.Vaišvilaitė.
“Apie derybų perspektyvas dar anksti kalbėti. Gal po pirmų susitikimų bus aiškiau”, - sakė Z.Kiaupa.
Padeda tiems, kurie patys neišgali
JAV ambasada Lietuvoje teigia esanti tik tarpininkė šiose derybose. Ambasados klausėme, ar tiesa, kad minėta Komisija rūpinasi tik žydų paveldu? Viešųjų ryšių skyriaus vadovo Karloso Aranagos atsakyme išvengta tiesaus atsakymo.
“Sutartys įpareigoja šalis saugoti visų tautinių, religinių ir etninių grupių, įskaitant tas, kurios tapo Antrojo pasaulinio karo genocido aukomis, kultūrinį paveldą, garantuojant, kad nėra jokios diskriminacijos dėl kultūrinio paveldo. Pagal sutartį sąrašas turi ypač koncentruotis į tokius objektus, kuriems kyla sugadinimo ar sunaikinimo grėsmė, ypač kai tautinės, religinės ar etninės grupės pačios negali garantuoti atitinkamos jų apsaugos ir išsaugojimo”, - teigė K.Aranaga.
Paklausus, kodėl JAV komisijos pateiktas sąrašas nėra viešai paskelbtas, jis pažymėjo, kad sutartį pasirašė JAV Komisija ir Lietuvos Vyriausybė. “JAV Komisija rengiasi paskelbti šį sąrašą. Datos dar nežinome”, - teigė K.Aranaga.
Neturi bendro su restitucija
2003 m. Lietuvos žydų bendruomenė ir Pasaulio žydų turto restitucijos organizacija Vyriausybei pateikė buvusio bendruomeninio žydų turto, kurį grąžinti jos reikalauja, sąrašą. 2005 m. vasario mėn. Lietuvos žydų bendruomenė pateikė išplėstus reikalaujamo grąžinti turto visoje šalyje sąrašus.
Iš pradžių žydų bendruomenė valstybei buvo pateikusi pretenzijas į 1600 objektų. Peržiūrėjus archyvinius dokumentus, objektų sąrašas sutrumpėjo. Jame šiuo metu yra 139 objektai, esantys daugiausia Kauno ir Vilniaus senamiesčiuose. Išankstiniais apskaičiavimais, pastatų vertė gali siekti apie 500 mln. litų.
“Tai skirtingi dalykai. JAV Komisijos pateiktas sąrašas neturi nieko bendro su nuosavybės grąžinimu. Jame yra du objektai, kurie grąžintini - sinagogos Vilniuje ir Kaune”, - sakė I.Vaišvilaitė.