Profesorius dažnai keliavo į užsienį
Liustracijos komisija savo sprendime nurodė, kad A.V.Matulionis buvo slaptasis agentas „Ivanauskas“ – jis vykdė įvairias su mokslo sritimi susijusias užduotis. Kad Filosofijos, sociologijos ir teisės institute dirbęs profesorius buvo agentas, patvirtino vienas KGB majoras, be to, rasta įrašų kai kuriuose išlikusiuose dokumentuose. A.V.Matulionis dažnai vyko į keliones Meksiką, JAV, Ispaniją, Kanadą, Norvegiją – tuo metu be KGB įsikišimo į tokias keliones išvykti buvo neįmanoma.
Sociologijos mokslų daktaras komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis panaikino nutarimą A.V.Matulionį pripažinti bendradarbiavus su slaptosiomis buvusios SSSR tarnybomis. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų bei ištirtų įrodymų nėra pagrindo vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, jog profesorius buvo agentas ir „faktiškai bei sąmoningai veikė, vykdant specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti“.
Be to, savo sprendime teismas konstatavo, kad komisija rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, patvirtindama ginčo nutarimą samprotavimais, prielaidomis bei spėjimais.
Už darbą - 150 rublių
Giminaičių JAV turinčią vilnietę E.Roze (buvusią Kristapavičiūtę) Liustracijos komisija taip pat buvo pripažinusi bendradarbiavus su Valstybės saugumo komitetu (VSK) prie LSSR Ministrų tarybos. Komisija turi dokumentų, kurie esą patvirtina, kad agentė „Ašara“ su komitetu bendradarbiavo nuo 1986-ųjų.
E.Roze pripažįsta, kad su saugumiečiais buvo susitikusi 5-6 kartus, tačiau – ne savo noru. Esą jai paskambindavo VSK darbuotojai ir reikalaudavo susitikti. Moteriai buvo pavesta susirašinėti su JAV gyvenančiais giminaičiais ir pažįstamais. Vėliau moteris esą pateikdavo informaciją apie JAV gyvenančius lietuvius. Be to, VSK archyvuose rasti keli laiškai.
Komisija turi dokumentą, kuriame nurodyta, jog 1990 metų balandžio 12 dieną E.Roze yra išmokėta 150 rublių „už darbą“. Tačiau moteris teigia pinigų negavusi, be to, dokumentuose nėra jos parašo. Ji tvirtino, kad nuo 1988-ųjų gyveno ir gydėsi Prancūzijoje, todėl negalėjo palaikyti jokių ryšių su VSK.
E.Roze taip pat mano, kad VSK agentai, siekdami savo viršininkų palankumo, pildė kuo daugiau dokumentų apie tariamus agentus ir esą taip siekė parodyti, kad dirba.
„Ašaros“ byla yra išgabenta į Maskvą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Liustracijos komisijos sprendimą ir nurodė, kad E.Roze pripažinimas bendradarbiavus su buvusios SSSR slaptosiomis tarnybomis tėra paremtas prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pabrėžė, kad komisijos sprendimas „turi būti paremtas neabejotinais ir patikimais įrodymais, nes sprendimo pasekmės tiesiogiai yra susijusios su žmogaus teisėmis, asmens teisių bei laisvių ribojimu“.