Per keletą pastarųjų dešimtmečių iš latvių lietuviai poilsiui supirko beveik visus šio kaimo pastatus. Daugiausia nekilnojamojo turto Latvijos pajūryje yra nusipirkę kauniečiai.
Kaimą išgarsino nelaimės
Lietuvoje Papė šią vasarą išgarsėjo nelaimėmis.
Liepos 21-ąją 43 metų kaunietė Laurencija K. smarkiai nudegė plaštaką. Moteris rinko gintarą, bet netyčia paėmė ir į gintarą panašų akmenį. Jis staiga užsiliepsnojo ir sužalojo moterį. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo baltojo fosforo gabalas.
Praėjusį sekmadienį kaimą nusiaubė gaisras. Visiškai sudegė dvi trobos. Vienoje jų kelis kambarius poilsiui neseniai buvo nusipirkęs lietuvis. Dar trys gyvenamieji namai stipriai apdegė. Supleškėjo 10 ūkinių pastatų.
Taip pat išdegė apie 30 hektarų pievų, ugnis prarijo pustrečio hektaro pajūrio pušyno.
Gaisro metu daugiausia nukentėjo latviai. Lietuviai ir pas juos poilsiaujantys draugai sugebėjo apsiginti nuo sausa žole slinkusios ugnies.
Retai čia atvykstančių latvių namų apsaugoti nebuvo kam.
Lietuvių poilsio vietą nusiaubęs gaisras visą savaitę yra pagrindinė čia besiilsinčių tautiečių pokalbių tema.
Tarpusavyje lietuviai jau išsiaiškino, kad gaisrą Papėje sukėlė dvi mažametės čia poilsiavusio vilniečio dukterys.
Žaisdamos su degtukais mergaitės padegė nešienaujamą žolę. Vilnietis su vaikais po gaisro skubiai išvyko namo.
Prie jūros su sūnumi išsiruošęs vienos sodybos savininkas 33 metų apsaugos darbuotojas iš Kauno Darius Rauktys mano, kad gaisras Papėje padidins lietuvių skaičių. "Pamatysit, tris apdegusias latvių trobas netrukus pusvelčiui supirks lietuviai".
Namus pirkdavo nelegaliai
D.Rauktys Papėje vasaroja jau 13 metų. Šioje vietoje jo tėvai irgi įsikūrė po gaisro. Iš latvio kauniečiai pirko tik sudegusio pastato pamatus. Už juos Raukčiai mokėjo 400 sovietinių rublių.
Tačiau vėliau reikėjo nemažai pinigų namui atstatyti. Statyti buvo galima tik ant senųjų pamatų.
Kol kas formalus šio pastato savininkas yra latvis. Sovietmečiu Papėje namai buvo perkami nelegaliai.
Gavęs pinigus, savininkas rašydavo skolos lapelį ir testamentu po savo mirties pastatą palikdavo lietuviui.
Tokiu būdu vasarviečių Papėje yra įsigiję daug lietuvių. Dabar pastatus pirkti jau galima oficialiai. Tačiau daugelis iki šiol dar nėra tapę visateisiais savo valdų šeimininkais.
Žemės kaina Papėje 10 kartų pigesnė negu Lietuvos pajūryje. Priklausomai nuo vietos vieno aro kaina siekia 300-600 JAV dolerių (1050-2100 litų).
Ryšys su Lietuva - puikus
Papėje atostogaujantys lietuviai nesijaučia atskirti nuo savo šalies. Netoli nuo valstybinės sienos nutolusį Latvijos pajūrio kaimą pasiekia Lietuvos radijo stočių ir televizijos kanalų transliacijos.
Papėje neįsijungia Latvijos mobiliojo ryšio operatoriai, todėl čia galima naudotis Lietuvos komunikacijų bendrovių paslaugomis.
Virš galvų skraidė kariškiai
Pirmieji lietuviai į Papę atsikėlė prieš 40 metų. Anksčiau čia buvo tirštai gyvenamas latvių kaimelis. Šalia buvo įsikūręs sovietinės armijos poligonas.
Skrendantys lėktuvai jūroje ir sausumoje į taikinius mėtydavo mokomąsias bombas. Viena bomba per klaidą buvo pataikiusi į lauko tualetą.
Kaimo gyventojai trukdė plėstis kariškiams, todėl buvo pradėta latvius iš čia stumti: buvo uždaryta mokykla, paštas, parduotuvė. Latviai kėlėsi gyventi į netoliese esančią Rucavą likimo valiai palikdami savo trobesius, šie pradėjo griūti.
Žavėjo gamta ir ramybė
Tuomet ir pasirodė pigiai poilsiaviečių ieškantys kauniečiai.
Latviai pusvelčiui pardavinėjo savo sutrešusias trobas.
Dabar mūsų tautiečiai pagrįstai didžiuojasi prikėlę latvių žvejų kaimelį.
Per pažintis kauniečių kolonija plėtėsi. Visiems patiko tai, kad kaimas buvo uždaras ir prižiūrimas kariškių. Norint patekti į pasienio zonoje esančią Papę lietuviams reikėdavo turėti sovietinės Lietuvos vidaus reikalų ministerijos leidimą.
Unikalią gamtą čia išsaugojo kariškių kaimynystė ir varžomas įvažiavimas. Į Papę veda vienintelis 8 kilometrų ilgio žvyrkelis.
Pagrindinis motyvas - pigu
59 metų psichologas iš Kauno Jonas Rapalys čia įsikūrė tik todėl, kad Papėje pastatai buvo pardavinėjami labai pigiai.
Prieš 32 metus kartu su tėvais jis buvo sumanęs pirkti vasarvietę pajūryje. Palangoje, Kunigiškėse, už namą šeimininkai paprašė 30 tūkstančių rublių. Tais laikais už tokią pinigų sumą buvo galima nupirkti keletą naujų automobilių "Žiguli".
Tuomet draugas jį atvežė į Papę, kur praėjusio amžiaus pradžioje statytą etnografinę 5 pastatų sodybą J.Rapalis nupirko už 2800 rublių. Prie sodybos priklausančius 30 arų žemės lietuvis nuomoja.
Remontuojant pastatą etnografinės sodybos išorės lietuvis keisti negalėjo. Namo vidų jis išklojo medžiu. Medines lentas kaunietis pirko Liepojoje, kurioje statybinės medžiagos kainuoja pigiau negu Lietuvoje.
Iš namų gabeno senus daiktus
Naudotus baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis per daugelį metų lietuviai susivežė iš namų.
Naujų daiktų čia niekas neveža, nes reikėtų mokėti muitą.
Moderniais baldais savo vasarviečių lietuviai apstatyti neskuba. Čia vasarojančius tautiečius žavi laukinis, asketiškas poilsis: Papėje vanduo iš šulinio, tualetas - už kampo.
Nusipirktuose pastatuose kai kurie lietuviai yra įsirengę poilsiavietes, kuriose gali apsistoti bet kuris atvykėlis.
Viena poilsio diena Papėje kainuoja 10-15 litų. Šalia poilsinės "Pas Antaną" sutiktas poilsiaujantis lietuvis džiaugėsi, kad čia už 10 litų yra ne tik lova, bet ir karštas vanduo, pirtis.