Pasak A. Paulausko, tuoj po J. Abromavičiaus žūties sudaryta operatyvinė tardytojų grupė, kuriai pavesta rasti pareigūno žudikus. Jai vadovauti pavesta tuometiniam generalinio prokuroro pavaduotojui A. Paulauskui. Tyrėjų grupei turėjo talkinti ir kitos šalies operatyvinės tarnybos.

A. Paulauskas sakė, kad pavykę nustatyti, jog J. Abromavičius nužudytas padedant sprogmenį po automobiliu. Pasak jo, prieš dvi paras iki žūties pareigūnas parašė laišką į Generalinę prokuratūrą. Laiške paminėta, jog krašto apsaugos ministerijai (KAM) yra pateikta II -ojo departamento pažyma.

Anot A. Paulausko, minėtoje pažymoje buvo nurodyta SKAT pareigūnų nusikalstama veikla, įvardinti konkretūs pareigūnai, galėję prisidėti prie nusikaltimų sprogdinant tiltą per Bražuolę, galėjusių vykdyti išėjimą į mišką Pakaunėje ir prie kitų teroristinių aktų 1994-1996 m.

„Faksogramoje rašyta, kad pažymą reikia paimti ryžtingai ir nepranešti konservatorių partijos vadovybei“, - prisiminė tuomet generalinio prokuroro pavaduotoju buvęs A. Paulauskas.

Sužinoję apie pažymą, su ja panorėjo susipažinti ir J. Abromavičiaus mirtį tyrę pareigūnai. A. Paulauskas kreipėsi į tuometinį Krašto apsaugos ministrą Česlovą Stankevičių prašydamas ją pateikti, tačiau pastarasis iš pradžių neigė ją gavęs ir turįs. Išsiaiškinus, kad pažyma pas ministrą vis dėlto yra ir pagrasinus atlikti kratą darbo kabinete, po 10 dienų ministras atvežė pažymą į prokuratūrą su ją lydinčiu raštu.

A. Paulauskas pasakojo, kad pažyma buvo prieinama ministro adjutantui ir kitiems jo aplinkos žmonėms. Nustatyta, kad KAM ministro adjutantas, susipažinęs su pažyma, ne kartą vyko į Kauną ir galėjo apie pažymos buvimą informuoti su ja susijusius žmones.

Kišosi politikai

A. Paulauskas tikino, kad tyrimas vykdytas greitai ir su užsidegimu, iškart apibrėžtas įtariamųjų ratas, tačiau jau po savaitės prasidėjo trukdymai - susidurta su „politine jėga“. Seime netrukus sukurta komisija J. Abromavičiaus žūčiai tirti, kuri, pasak A. Paulausko, norėjo žinoti apie vykdomą tyrimą, gauti informaciją ir daryti įtaką.

Anot jo, jau pirmasis susitikimas su komisijos nariais buvęs nedraugiškas. Komisijai vadovavo parlamentaras Sigitas Kaktys.

„Jautėme nerimą, kad komisija gali daryti įtaką tyrimui“, - sakė A. Paulauskas. Dėl šios priežasties tyrėjai stengėsi apsiriboti tik trumpais komentarais.

Pasak A. Paulausko, tuo nepatenkintas S. Kaktys pats nuvyko į Kauną ir prokuroro pareikalavo duoti bylą susipažinti. Apie tai A. Paulauskui pranešė apygardos prokuroras.

Tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas prisiminė, kad tyrimo metu stebėti pažymoje J. Abromavičiaus įvardyti asmenys. Jie esą dažnai lankėsi Seime, užsukdavo pas parlamentarą Algirdą Petrusevičių.

„Apsilankymai aiškiai rodė, kad dalykai derinami, aptariami“, - sakė A. Paulauskas.

„Per pusantro mėnesio nepavyko visko išsiaiškinti, tačiau buvome teisingame kelyje“, - sakė A. Paulauskas. Jis patvirtino, kad A. Petrusevičius byloje buvo vienas įtariamųjų, jo namuose dar 1996 m. daryta krata, tačiau ginklų ir sprogmenų nerasta.

„Bražuolės sprogdinimas tiesiogiai susijęs su J. Abromavičiaus mirtimi“, - sakė A. Paulauskas.

Nuolat į Seimo komisijos posėdžius kviestam A. Paulauskui priekaištauta dėl tyrimo, didelio spaudos dėmesio. Pasak jo, viename posėdyje dalyvavo ir tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Anot A. Paulausko, dėl minėtų priežasčių netrukus generaliniu prokuroru vietoje Vlado Nikitino paskirtas Kazys Pėdnyčia, o jam pasiūlyta pasitraukti iš pavaduotojo pareigų. Pasak jo, netrukus atleisti ir kiti su byla susiję pareigūnai, byla giliai įkišta į stalčių ir tik Valstybės saugumo departamento vadovu tapus A. Pociui, tyrimas pajudėjo. Pasak A. Paulausko, A. Pociui iš esmės pavyko bylą ištirti.

J. Abromavičius žuvo 1997 metais, sprogus prie automobilio magnetu pritvirtintam savadarbiam 300-500 g heksogeno beskeveldriam sprogmeniui. Nužudymą pareigūnai siejo su jo domėjimusi savanorių maištu Pakaunės miškuose 1993 metais ir Bražuolės tilto sprogdinimu.