Tyrimų rezultatai rodo, kad vienareikšmiškai atsakyti į klausimą dėl vasaros laiko taikymo yra sudėtinga.
Apibendrinus tyrimų metu gautus atsakymus, daroma išvada, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema nedaro neigiamo poveikio ūkio sektoriams, todėl nesiūloma keisti dabar galiojančios vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistemos.
Kad būtų įvertintas vasaros laiko taikymo poveikis Lietuvoje, apklaustos 8 asocijuotos verslo struktūros, 15 valstybės institucijų, mokslo įstaigų ir įmonių ir atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Remiantis šiomis apklausomis ir tyrimais, išskirti ūkio sektoriai, kuriuose tikėtinas poveikis dėl vasaros laiko įvedimo: žemės ūkis, energetika, aplinkosauga, gyventojų sveikata, pramonė ir statyba, turizmas, prekyba ir paslaugos bei transportas.
Atsakingų Lietuvos institucijų nuomone, vasaros laiko taikymas daugumai išvardytų sektorių neigiamos įtakos neturi.
Pripažįstama, kad galimas tam tikras trumpalaikis neigiamas poveikis gyventojų sveikatai, susijęs su organizmo prisitaikymu prie naujo laiko ir biologinio ritmo sutrikimais.
Dažniausia vasaros laiko įvedimo poveikiui įtaką daro ir kiti veiksniai, kuriuos ne visada galima įvertinti (pavyzdžiui, oro sąlygos, adaptacijos greitis).
Gyventojų apklausos rezultatai taip pat neatskleidė vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar vasaros laiko įvedimo sistemą reikėtų panaikinti, ar taikyti toliau.
Vasaros laiko nustatymą reglamentuojanti ES direktyva buvo priimta 2000 m., siekiant suvienodinti laiko įvedimo praktiką šalyse narėse.
Iki jos priėmimo ne visos valstybės įvesdavo vasaros laiką arba tai darydavo skirtingu metu. Dėl to kildavo kliūčių, ypač transporto ir ryšių sektoriuose.