Šiandien pasirinkusieji daugelio vis dar romantizuojamą profesiją turi būti pasirengę arba skursti, arba uždarbiauti kur papuola.
Solistė slaugys senelius
“Viskas, užteks. Išvažiuoju į užsienį, - sako dainininkė L.Vizbaraitė. - Dar nežinau, ką pasirinksiu, - Vokietiją ar Didžiąją Britaniją, bet apsisprendžiau, kad dirbsiu juodą darbą. Prižiūrėsiu vaikus, slaugysiu senelius. Ką tik reikės.”
Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui ji atidavė 22 metus. Šiuo metu L.Vizbaraitė turi nedaug vaidmenų. Jos partijos skamba operetėje “Orfėjas pragare”, muzikinėje pasakoje “Mažoji burtų fleita”, miuzikle “Muzikos garsai”, operoje “Andrė Šenjė”.
Dainininkės vaidmenys - nepagrindiniai. Už juos pagal teatre įdiegtą sistemą L.Vizbaraitė surenka nedaug balų. “Už didelį vaidmenį administracija tau gali skirti penkis balus, už mažą - vieną. Vienas balas reiškia, kad už spektaklį gauni 14 litų”, - aiškina solistė.
Paklausta, kiek uždirba per mėnesį, L.Vizbaraitė atsako: “Į rankas gaunu 800 litų. Butaforinius deimantus nusileidus uždangai tenka pamiršti.”
Gieda laidotuvėse
“Pagrindinių vaidmenų atlikėjai, turintys daug spektaklių, uždirba daugiau nei aš, bet vis tiek mūsų artistai gyvena sunkiai. Verčiasi per galvas, ieško papildomo uždarbio”, - kalba L.Vizbaraitė.
Papildomų darbų prasimanė ir ji. Kauno muzikinio teatro solistė dirba diktore prekybos centre “Maxima” ir už sutartinį užmokestį gieda šermenyse.
Laidotuvės - ne vienos L.Vizbaraitės papildomas darbas, bandant prisidurti prie oficialaus Muzikinio teatro artistės atlyginimo. Šermenyse uždarbiauja ir daugiau šio teatro solistų.
Scenos hercogai ir grafienės, po spektaklių išlavintus savo balsus parduodantys privatiems darbdaviams, nesitiki aplodismentų. Tik užmokesčio, leidžiančio pasijusti bent jau ne skurdžiais.
“Labai norėčiau pragyventi iš savo darbo ir nepažįstu nė vieno artisto, kuris to nenorėtų. Bet jei nesidraskytume per kelis darbus, net susimokėti komunalinius mokesčius daugeliui taptų problema”, - neslepia su Lietuva nutarusi atsisveikinti L.Vizbaraitė.
Po spektaklio - bėgte į tris darbus
Kauno valstybinio lėlių teatro artisto Andriaus Žiurausko balsą pažįsta kiekvienas krepšinio gerbėjas, bent kartą apsilankęs Sporto halėje rungtyniaujant “Žalgiriui”.
A.Žiurauskas yra tas skardžiabalsis rungtynių pranešėjas, raginantis aistruolius aktyviai palaikyti savo komandą.
Be to, jis vadovauja vaikų programoms klube “Los Patrankos” ir yra vienas populiariausių Kaune privačių bei visuomeninių renginių režisierių bei vedėjų.
Šiais darbais A.Žiurauskas užsiima po spektaklių ir repeticijų pagrindinėje savo darbovietėje - Kauno lėlių teatre. Jis vaidina ir Kauno kameriniame teatre. Šiuo metu - dviejuose spektakliuose: “Pikų dama” ir “Kūno vartai”.
Bet uždarbio dviejuose teatruose pakaktų nebent tada, jei jis neturėtų šeimos, kurią reikia išmaitinti.
Iš artisto atlyginimo nepragyventų
“Mano žmona yra mokytoja, uždirbanti 800 litų. Aš, jei dirbčiau tik teatre, gaučiau apie 1000 litų. Taigi mūsų šeimos, auginančios du vaikus, pajamos būtų 1800 Lt”, - kalba A.Žiurauskas.
“O dabar galima paskaičiuoti išlaidas, - siūlo jis. - Už būsto paskolą mokame 500 litų per mėnesį. Vartojamoji paskola - dar 500 Lt, gyvybės draudimas - 250 Lt, o už būstą su visais telefonais sumokame apie 600 Lt. Vien šiems dalykams mano šeima išleidžia 1850 litų. Už ką tada valgyti?”
Papildomi darbai leidžia A.Žiurauskui užsidirbti apie 3500-4000 litų per mėnesį. Tačiau artistas jau seniai priverstas pamiršti, kas yra laisvalaikis ir atostogos. Užtai jis gerai žino, kas yra pervargimas ir išsekimas.
Atostogos - ligoninėje
“Per ketverius metus turėjau gal šešias poilsio dienas, kol neseniai patekau į ligoninę, - pasakoja A.Žiurauskas. - Tada laisvo laiko staiga atsirado daugiau - koks mėnuo.”
Paklaustas, ką diagnozavo medikai, aktorius vardija tai, ką galima nuspėti: nualintas organizmas, sustreikavusi širdis, kiti negalavimai.
Per kelis darbus lakstantis artistas aukoja ne tik sveikatą. Į klausimą, kiek laiko lieka bendravimui su šeima, A.Žiurauskas atsako ironiškai nusijuokdamas.
“Repeticijos prasideda 10 valandą ryto, todėl miegu iki 9 valandos, - pasakoja jis. - Žmona, ketverių metų sūnus ir vienuolikametė dukra iš namų išeina prieš aštuonias. Žmona ir dukra - į mokyklą, sūnus - į darželį. Aš jų rytą nematau, tik jaučiu, kaip jie man parneša laikraštį ir padeda prie lovos.”
“Kai grįžtu namo apie 22 ar 23 valandą, vaikus pabučiuoju į kaktą. Miegančius. Toks yra mano bendravimas su šeima”, - sako A.Žiurauskas.
“Labai sunku taip gyventi”, - prisipažįsta jis.
Privatūs pobūviai - ne teatras
A.Žiurauskas niekada nemąstė apie galimybę išvykti svetur. “Ketinu savo pinigus užsidirbti Lietuvoje ir visai nenorėčiau, kad mane kas nors iš mano šalies išgrūstų”, - kalba aktorius.
“Užsidirbti Lietuvoje įmanoma, - įsitikinęs jis. - Bet reikia suktis kaip voverei. Ir susitaikyti, kad uždarbiauji savo tikrosios profesijos sąskaita, nes nukenčia ir repeticijų, ir spektaklių kokybė.”
A.Žiurauskas žino, kad beveik visi jo kolegos turi papildomų darbų. Vieni skelbiasi spaudoje siūlydami piršlio paslaugas, kiti užima svečius asmeninių jubiliejų pobūviuose.
Aktoriai yra mokyklinių šimtadienių vedėjai ir puotų, vykstančių pirtyse, restoranuose, klubuose, nuolatiniai linksmintojai.
“Per privačius vakarėlius visko nutinka, - neslepia A.Žiurauskas. - Esu laimingas, nes man nepasitaikė labai bjaurios publikos, nuo kurios turėčiau bėgti. Bet kartais jauti nedidelę nepagarbą tų, kurie tave pasamdė ir mano, kad gali viską sau leisti, nes už tai sumokėjo.”
Auginti vaiką labiau apsimoka
Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Kęstutis Povilaitis jau beveik pusę metų yra tėvystės atostogose. Jis namie prižiūri pusantrų metų sūnų ir pagal autorines sutartis sukasi reklamos versle, kartais veda renginius.
“Žmona, dirbanti privačioje firmoje, uždirba gerokai daugiau nei aš, būdamas aktoriumi. Todėl nutarėme, kad ji eis į darbą, o vaiką prižiūrėsiu aš”, - paaiškina aktorius.
“Iš mano parnešamų 700 litų nepragyventume”, - konstatuoja K.Povilaitis, patikslinęs, kad teatre nebuvo itin užimtas vaidmenimis.
Tačiau Kauno dramos teatro vadovė Ina Pukelytė teigia, kad net ir turėdamas nemažai svarbių vaidmenų aktorius neuždirbtų daugiau nei 1800 litų. “Ko gero, tokia suma mūsų teatre yra maksimali”, - sako ji.
Išblukusi romantika
“Normalu, kad aktoriai šalia teatro ieško papildomo darbo, - mano I.Pukelytė. - Jie filmuojasi serialuose, veda asmenines šventes. Negi geriau, kad sėdėtų teatre ir skurstų?”
“Žinau, kad artistai uždarbiauja, - neslepia Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys. - Jie kažkur dainuoja, šoka. Vien teatre jie neužsidirbtų. Bet jei nukenčia vaidmenų kokybė, kviečiamės pokalbiui ir siūlome arba mažinti papildomą krūvį, arba ieškotis kito darbo.”
“Morališkai aš juos palaikau, nors būna, kad smarkiai susikerta teatro ir šalutinių darbų interesai”, - apie uždarbiaujančius aktorius kalba Kauno lėlių teatro vadovas Sigitas Klibavičius.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Studijų skyriaus vedėja Esta Urbonavičienė “Kauno dieną” patikino, kad konkursai į vaidybos specialybę vis dar didžiuliai.
“Man regis, - sako S.Klibavičius, - dar tebeveikia inertiškas scenos žavesio traukos dėsnis. Nors Dieve mano, kaip tas žavesys realybėje apsiblausęs.”