„Lietuvoje retas kuris ne katalikas. Aš irgi, kaip dauguma lietuvių, buvau tikintis. Į bažnyčią nėjau, bet skaitydavau daug teologinės, filosofinės literatūros, tad į rankas papuolė Koranas. Gyvenau tokioje vietoje, kur jokios informacijos apie islamą nebuvo, turėjau tik Šventąjį Koraną, skaitydamas jį ir nusprendžiau priimti islamą“, - atsivertimo istoriją pasakojo T.Vyšniauskas.

Islamą priėmusių lietuvių šeimos senus pažįstamus stebina akivaizdžiu gyvenimo būdo pasikeitimu. Žmonės atsisako žalingų įpročių, į akis krinta, kad moterys pradeda nešioti skaras. „Dalis į islamą atsivertusių lietuvių laikosi šių tradicijos“, - pripažįsta T.Vyšniauskas.

Pasak klaipėdiečio, viena iš svarbių musulmono pareigų - malda, kuri atliekama kiekvieną dieną. Jai nereikia specialios aplinkos, „tinka visa Žemė“. Dėl maisto - tinka ir lietuviškas, europietiškas, „išskyrus kai kurių gyvūnų mėsą“.

Teko girdėti, kad atsivertusieji islamo išpažinėjai net į kitas šalis važiuoja pirkti specialiai pagal musulmonų reikalavimus paskersto gyvulio mėsos. „Tai ne mitas, o tiesa“, - patvirtino T.Vyšniauskas.

Tėvas gerbia sūnaus pasirinkimą

Paklaustas, ar Lietuvoje musulmonams gera aplinka, T.Vyšniauskas sakė nemanantis, jog čia blogai gyventi. „Tačiau negaliu pasakyti, kad idealu. Pagrindinis trūkumas, kad Lietuvoje praktiškai nėra musulmonų, labai maža ir išsisklaidžiusi bendruomenė – kaip baltos varnos“, - pripažino klaipėdietis.

T.Vyšniauskas dar nežino, ar su šeima pasiliks Lietuvoje: „Planai gali keistis – nežinau, ką Dievas yra paruošęs ateičiai. Kol kas dalį laiko leidžiame Kretingoje, dalį Klaipėdoje“.

Tautvaldo tėvas - Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės treneris Bronius Vyšniauskas - sakė pagarbiai priėmęs sūnaus pasirinkimą atsiversti į islamą.

„Iš pradžių buvo sunku – vis dėlto katalikas esu, bet kai pradėjome susipažinti su ta tikyba, Saudo Arabijoje pamatėme jų kultūrą, pagarbą vyresniems, tėvams, broliams, supratau, kad sieti islamo su tuo, kaip jis suprantamas Vakaruose, negalima“, - DELFI sakė du sūnus išauginęs klaipėdietis.

Apie islamą B.Vyšniauskas pripažino dar palyginti nedaug žinantis, bet pabrėžė, jog tai, jo nuomone, viena tvarkingiausių religijų, o tikinčiųjų žodžiai nesiskiria nuo darbų.

Ilgisi padorumo ir pagarbos vyresniems

„Musulmonai vartoja švaresnį maistą, jie higieniškai irgi švaresni žmonės, negu mes“, - pridūrė DELFI pašnekovas.

„Kas čia blogo, kad musulmonės moterys vaikšto su skara?, - paprotį viešumoje dengti galvą komentavo B.Vyšniauskas. - Geriau negu pas mus, kur paleistuvystės baisiausios, jau net kavinėse santykiaujama. Kur einam ir kur taip nueisim? Musulmonų intymus gyvenimas yra jų paslaptis, ir man tai labai patinka“.

Musulmono tėvas normaliai priima ir tai, kad į islamą atsivertusio Tautvaldo vaikai bus auklėjami musulmoniškai. „Aš pats katalikas, klapčiuku buvau pas kunigą, bet atėjo laikas plačiau pamatyti pasaulį“, - kalbėjo garsus treneris.

Labiausiai jį sužavėjo musulmonų pagarba vyresniesiems, tėvams, broliams. „Labai esu to pasiilgęs“, - pripažino B.Vyšniauskas, prisimindamas, kaip kaime, jei kuri moteris užrūkydavo, iš kito galo vaikai bėgdavo pažiūrėti, o „dabar nusiritom iki to, kad gatvėje 12-13 metų mergaitės prašo prisidegti“.

„Nuolatinis krepšinio rėmėjas – „Švyturys“! Skaudu, kad net per varžybas jaunimas girtauja, tėvas džiaugiasi, kad vaikas serga už krepšinį ir nekreipia dėmesio, kad jo rankoje butelis. Mūsų bažnyčia nebeturi tam įtakos, nes prarado autoritetą. Aš ateinu į Dievo namus, o ten – brangenybėm išpuošti paveikslai. Pasakykit, kam to reikia? Aš juk einu susitikti su ramybe, o ne grožėtis turtais“, - kalbėjo į islamą atsivertusio vyro tėvas.

E.Račius: bažnyčios bus perstatytos į mečetes

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas dr.Egdūnas Račius prognozuoja, kad kitame šimtmetyje islamas taps vyraujančia religija.

DELFI: Kodėl daugėja lietuvių, atsivertusių į islamą?

E.Račius: Tai sąlygoja kompleksinė istorinių-politinių, socialinių bei individualių veiksnių visuma. Tarybmečiu valstybė ribojo religinę praktiką bei diegė ateizmą. Didelė dalis gyventojų prarado ryšį su turėtąja religine tradicija.

Katalikų bažnyčia Lietuvoje liko izoliuota ir archaiška, o tai dar labiau skatino žmones nuo jos tolti.

Žlugus SSRS bei jos skelbtiems idealams ir principams, dalis visuomenės grįžo prie savo religinių šaknų, kita dalis lietuviškoje katalikybėje įžiūrėjo daugiau atgrasumo nei patrauklumo, o dar kiti ją apskritai atmetė.

Lietuvą užplūdus įvairiausiems naujųjų religinių judėjimų misionieriams, katalikybės išsižadėję, tačiau atviri kitoms religinėms tradicijoms Lietuvos piliečiai pradėjo noriai prisijungti prie naujų religinių judėjimų.

Islamas tuo metu nebuvo populiarus, nes nebuvo daug misionierių. Vis dėlto individualiai ieškantys asmenys domėjosi ir šia religija. Tai daugiausia vidutinio amžiaus vyrai. Kai kurie jų galiausiai atsivertė į islamą. Šią dalį galima pavadinti „ieškotojais“.

Kita dalis atsivertėlių yra moterys, į islamą atėjusios per vedybas su musulmonais. Tai didžiausia atsivertėlių dalis. Tačiau jos neretai yra tik formalios musulmonės, ne itin besidominčios vyro religija. Jas vadinti galima „musulmonėmis per santuoką“.

Kita dalis, taip pat daugiausia merginos iki 25 metų, pirma atsiverčia į islamą, o tik vėliau ieško vyrų musulmonų. Jos, kaip būdinga konvertitams, yra labai religiškai angažuotos. Didžioji dalis šių atsivertimų yra protesto atsivertimai - prieš tėvus, senelius, bažnyčią, visuomenę. Tad ši dalis atsivertėlių – „protestuotojai“.

Didelė dalis tokių atsivertėlių siekia išvykti iš Lietuvos. Mados bei kolektyvinio spaudimo veiksnio taip pat negalime išbraukti. Ateityje dėl to tikrai taps labiau madinga išpažinti islamą, atsivers ištisos jaunimo grupės.

DELFI: Kuo islamas, kuris atrodo mažiau „patogus“ už krikščionybę, imponuoja žmonėms?

E.Račius: Anaiptol, jis labai patogus, nes formalizuotas. Islamiškoji teisė apima visiškai visus žmogaus gyvenimo aspektus, tiek socialinius, tiek individualius. Pranašo Mahometo pavyzdys (Suna) yra kelrodis tekstas, leidžiantis komfortabiliai matyti save pasaulio sąrangoje, tiek teologine, tiek fizine prasmėmis.

Islame nėra abejonės, neapibrėžtumo, tereikia sekti pranašo nužymėtu keliu, kuris turi garantuoti laimingą gyvenimą žemėje bei išganymą po mirties.

Islame svarbią vietą užima moralumas, kurio gynimą krikščioniškos bažnyčios akivaizdžiai yra pralaimėjusios savo kraštuose. Be to, sunitų (t.y. daugumos) islamas patrauklus dėl savo betarpiškumo: tarp tikinčiojo ir Dievo nėra nereikalingų tarpininkų - dvasininkijos.

Čia, žinoma, būtina atskirti musulmonų kultūras nuo islamo idealų - jie niekada nesutapo. Kitaip tariant, musulmonai negyveno islamo, nors gyveno islamu, arba tarėsi taip darą. Todėl didžioji dalis to, ką matome musulmonus darant, yra ne islamiška, o tiesiog musulmoniška. Tai, žinoma, gali būti nepatrauklu. Bet idealizuotas islamas yra gana patrauklus.

DELFI: Kada, jūsų prognozėmis, islamas taps vyraujančia religija?

E.Račius: Šiandien tarp 20 ir 25 nuošimčių pasaulio gyventojų yra musulmonai. Kada islamą išpažins 50 ir daugiau nuošimčių žmonijos, sunku pasakyti. Tikėtina, kad per porą šimtmečių tai įvyks, bet ne anksčiau.

Atsižvelgiant į imigracinius bei kitokius demografinius procesus bei atsivertimų į islamą skaičių, Europoje musulmonų nuošimtis gali augti greičiau nei kituose žemynuose, bet ir čia 50 nuošimčių ribą jie pasieks ne anksčiau kaip per kokius 150 metų.

Svarbu pastebėti, kad musulmonai yra religingiausia Europos gyventojų dalis, tad didelė dalis protestantiškų ir katalikiškų bažnyčių dar šiame šimtmetyje bus parduotos musulmonams ir perstatytos į mečetes. Likusios taps muziejais.

Tarp islamo išpažinėjų - buvęs klierikas

Pasaulietinės Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko Ado Jakubausko žiniomis, pastaruoju metu daugiausia atsivertimų į islamą buvo Kaune ir Vilniuje. „Manau, per visą Lietuvą musulmonų tikėjimą priėmė kokios trys dešimtys lietuvių“, - DELFI sakė humanitarinių mokslų daktaras.

Šiuo metu Lietuvoje musulmonų priskaičiuojama iki 5 tūkst. Paskutinio surašymo duomenimis, vien totorių skaičius viršija 3,2 tūkst.

„Prie jų galima pridėti uzbekus, azerbaidžaniečius, kazachus, kirgizus, kitų tautybių Lietuvos gyventojus. Su atvykstančiais studijuoti, turinčiais pabėgėlio statusą musulmonais susidarytų dar koks tūkstantis“, - komentavo A.Jakubauskas.

Su atsivertusiais lietuviais draugijos pirmininkas pripažino beveik ir nebendraujantis.

„Keli vyrai, su kuriais teko artimiau susipažinti, labai išsilavinę, vienas sakė islame atradęs tai, ko ieškojo visą savo gyvenimą. Gilinosi į populiarių ir mažiau žinomų religijų šventraščius, tačiau sakė, kad atsakymus rado tik skaitydamas Koraną“, - pasakojo A.Jakubauskas.

Totorių bendruomenės pirmininkui teko susidurti ir su buvusiu klieriku, kuris į islamą atsivertė studijuodamas penktame kunigų seminarijos kurse.

Staigių atsivertimų nebūna

Į katalikų tikėjimą atsivertę žmonės priima krikštą, kitus sakramentus. O koks įvesdinimo į islamą ritualas?

„Labai paprastas – simbolinis aktas. Prie dviejų arba trijų liudininkų žmogus turi ištarti formulę „Nėra kito Dievo tik Dievas vienas ir Mohamedas yra Jo pranašas“. Ištaręs šią formulę arabiškai, jis tampa musulmonu“, - pasakojo A.Jakubauskas.

Pasak jo, paprastai tai vyksta maldos namuose, tačiau svarbiausia, kad dalyvautų bent 2-3 liudininkai. „Islame labai svarbus liudininkų institutas, dar geriau, jeigu šis išpažinimas pasakomas bendruomenės akivaizdoje“, - pridūrė Totorių bendruomenės vadovas.

Pasak atsivertusiųjų į islamą, žmogus turi ne vienerius metus gilintis į tikėjimą ir sąmoningai apsispręsti. Staigių atsivertimų nebūna, kartais tai trunka kelerius metus.

DELFI kalbintas prieš 7 metus islamą priėmęs vilnietis nenorėjo minėti savo vardo ir pavardės, tačiau paaiškino, kodėl lietuviai-musulmonai nenori bendrauti su žiniasklaida: „Mūsų atveju, islamas nėra tradicinis“.

Paklaustas, ar pažįsta daugiau panašios patirties žmonių, musulmonų tikėjimą išpažįstančios šeimos tėvas sakė, jog į tradicinį islamą atsivertusių yra, „tačiau dauguma nelabai linkę domėtis ir gilintis“.

„Krikščionybė, judaizmas, islamas laikosi ne Rašto, o tradicijos. Ir jeigu žmogus labai pasineša į tradiciją, uždaro savo kelią į pažinimą, tampa priklausomas ne nuo tiesos, o socialiai“, - pokalbį baigė DELFI pašnekovas.

Dievas - vienas

Kad į islamą atsivertę lietuviai nenori viešintis, patvirtino dar keli musulmonų tikėjimą priėmę žmonės.

Totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas šią tendenciją aiškino tuo, kad per pastarąjį dešimtmetį apie islamą pradėti platinti „neigiami ir neteisingi stereotipai“.

„Tačiau iš tiesų islamas yra tolerantiška, taiki religija ir ypač pabrėšiu - gerbianti krikščionių bei judėjų religijas. Kaip pasakyta Korane, judėjai, krikščionys ir musulmonai yra Knygos žmonės, jie vadinami broliais, ir tai visada akcentuojama“, - sakė A.Jakubauskas.

Anot jo, ne islamiška pusė tai interpretuoja labai neigiamai, kartoja, jog musulmonai lyg turi savo atskirą Dievą Alachą.

„Tačiau islamo išpažinėjai visuomet pabrėžia, jog nėra kito Dievo, tik tas pats Dievas, kurį mes visi - musulmonai, krikščionys ir judėjai – tikime“, - pabrėžė humanitarinių mokslų daktaras.