Dabar galiojantys įstatymai siekiantiems savivaldybės ar Seimo mandato kandidatams nenumato prievolės deklaruoti tokius nusikaltimus.

Įstatymas nurodo kiekvienam kandidatui į savivaldybės narius viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos ar užsienio teismo galiojančiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvo nuteistas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.

Tokio asmens rinkimų anketoje turi būti pažymėta: „teismo nuosprendžiu buvau pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tačiau nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas apie prasižengimus savo valstybei gali neužsiminti.

Lygiai prieš trejus metus Konstitucinis teismas yra nusprendęs, kad tuometis prezidentas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė aukščiausiąjį šalies įstatymą – sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, o tai prieštarauja LR Konstitucijai. Šiais veiksmais LR Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Remdamasis Konstitucinio teismo išvada, Seimas nusprendė R. Paksą pašalinti iš prezidento posto. Tačiau dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybės paslapties atskleidimą teismas jį išteisino.

Jo dosnusis rėmėjas neneigė supratęs, kad R. Paksas iš Saugumo gavo J. Borisovo pokalbių telefonu įrašus, tačiau nepatvirtino apie klausymąsi sužinojęs būtent iš R. Pakso. Šis savo kaltę atkakiai neigė. Apeliacinis teismas R. Paksą pripažino kaltu, tačiau nuo bausmės atleido. Vėliau Aukščiausiojo teismo kolegija priėmė R. Paksui palankų sprendimą.

Pasak M. Romerio universiteto docento Gintaro Aleknonio, „viešumoje kyla abejonių, ar apskritai R. Paksas buvo teistas. Gal jis išvis nieko bloga nėra padaręs? Ir taip po truputį kuriama tokia iliuzija. Tai turėtų kelti nerimą mums visiems. Atrodo, ką tai reiškia išdavystė – mažiau negu kokio kyšio paėmimas?“, – LTV kalbėjo docentas.

„Konstitucinio teismo sprendimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką. Tas turėtų būti deklaruojama, nes tai ne mažiau sunkus nusikaltimas. Nors yra konstitucinis, baudžiamoji atsakomybė nepriklauso, bet tai – didelis konstitucinis nusikaltimas ir, manau, kad nusikaltimas labai artimas valstybės išdavimui, bet teisininkai turėtų parinkti tinkamas formuluotes“, – teigė Seimo Laikinosios komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas.

A. Sakalas stebisi, kodėl Seimas iki šiol nepakeitė rinkimų įstatymo, kuris ir konstitucinius nusikaltimus padariusius asmenis įpareigotų apie tai deklaruoti rinkimų dokumentuose.