Atliekas tvarkančios įmonės ir seniūnijų atstovai patvirtino, kad problema rimta ir sunkiai sprendžiama. Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose sparčiai besikuriantys privačių valdų savininkai neskuba tvarkyti naujų rajonų infrastruktūros. Kol šiukšlių išvežimo kompanijos dalijasi naujai atsiradusias teritorijas, nuosavų namų gyventojai buitinių atliekų atsikrato veždami jas į miestą arba artimiausią pamiškę.

Sostinės nuosavų namų rajone Pavilnyje gyvenanti Inga prisipažino, jog įsirengusi namą daugiau nei porą metų atliekas užkasdavo, degindavo arba drauge su šiukšlių maišais kas rytą važiuodavo į darbą. "Nė viena atliekų tvarkymo firma nesutiko pasirašyti šiukšlių išvežimo sutarties motyvuodamos tuo, kad toks maršrutas joms nepalankus, o ir dėl kelių gyventojų važiuoti tiesiog neapsimoka", - pasakojo Inga.

Vilnietė Inga pripažino šiukšles vogčiomis mesdavusi į šalia esančios degalinės konteinerius, tačiau degalinės darbuotojams pradėjus juos rakinti, atliekomis šeima atsikratydavo palikdama jas daugiabučių namų konteineriuose.

Atliekų tvarkymo kompanija į pagalbos šauksmą sureagavo tik tada, kai minėtame Pavilnio nuosavų namų rajone padaugėjo gyventojų - buvo sudarytos atliekų išvežimo sutartys su visais norinčiaisiais. Tačiau, anot Ingos, į kompanijos siūlomą 120 litrų konteinerį, už kurį per metus tenka mokėti beveik 300 litų, per savaitę susikaupusios šiukšlės kartais netelpa, o 240 litrų konteineris šeimai per didelis.

Moters teigimu, į konteinerį netilpusių atliekų šiukšlių surinkėjai paimti nesutinka, tad be mokesčių už šiukšles tenka dar ir "arbatpinigius" mokėti. "Už bent vieną papildomą maišą, kuris netelpa į konteinerį ir padedamas greta jo, šiukšlių surinkėjams paliekame porą butelių alaus arba nuo 3 iki 5 litų. Toks susitarimas", - pasakojo moteris.

Pavilnio rajono buitines atliekas tvarkančios įmonės "VSA Vilnius" komunalinių atliekų padalinio vadybininkas Valdas Bodanovičius sakė, kad dažniausiai naujų rajonų gyventojai patys kreipiasi į įmonę dėl atliekų tvarkymo. "Pasitaiko atvejų, kai dėl pernelyg siauro ar sunkiai pravažiuojamo kelio pasirašyti sutartį su gyventoju atsisakome", - pripažino vadybininkas. Kur gyventojams dėti šiukšles tokiu atveju, įmonės atstovas patarti nieko negalėjo.

Tuo tarpu nuosavo namo savininkė Inga stebėjosi, kad net ir atsiradus įmonei, išvežančiai šiukšles, dauguma kaimynų jos paslaugomis nesinaudoja: "Galbūt šiukšlės pas juos išnyksta pačios, tačiau kaip tuomet paaiškinti faktą, jog aplinkiniuose grioviuose šalia sodų, miškuose ir net parkuose šiukšlių tik daugėja?"

Pavilnio sodų bendrijos "Avalyninkas" pirmininkė Stefanija Deruvienė teigė, jog du kartus per metus ji asmeniškai surenka visas kolektyvinio sodo teritorijoje esančias šiukšles.

Kartais šiukšlių surenkama tiek, jog tenka užsakinėti specialų transportą atliekoms išvežti. "Priešingu atveju prisistatytų ekologinės policijos pareigūnai, ir bendrijai tektų mokėti baudą nuo 500 iki 2000 litų", - pasakoja S.Deruvienė. Miesto seniūnijos, dar užpernai apsiėmusios spręsti šią problemą, išsiuntinėjo įsaką, įpareigodamos sodų pirmininkus patiems tvarkyti sodų bendrijos teritoriją, taip pat 100 metrų už jos ribų, ir įpareigoti nuolat gyvenančius individualių valdų savininkus sudaryti šiukšlių išvežimo sutartis su įmonėmis. "Tačiau gyventojų pasirašyti sutarčių nepriversi, o už ne vietoje paliktas atliekas tenka atsakyti visai bendrijai", - aiškino bendrijos pirmininkė.