Latvijos URM valstybės sekretorius Maris Riekstinis mano, kad regiono saugumo interesais visos trys Baltijos šalys į NATO turi būti priimtos vienu metu. Pasak M. Riekstinio, Latvija pritaria bendram Latvijos, Lietuvos ir Estijos įsiliejimui į NATO.

"Mes kol kas nematome pakankamo pagrindo kviesti į NATO vieną valstybę", pasakė M. Riekstinis. Jis pabrėžė, kad Amerikos senatoriaus pasiūlymais pagrįsto rezoliucijos projekto negalima sieti su bendra Vašingtono pozicija.

Antradienį NATO Parlamentinė Asamblėja Berlyne nepriėmė Amerikos senatoriaus Williamo Rotho (Viljamo Roto) pasiūlytos rezoliucijos, kurioje buvo rekomenduota iki 2002 metų pakviesti į Aljansą Lietuvą, Slovakiją ir Slovėniją. Priimtoje formuluotėje nurodoma, kad 2002 metais bus pakviestos NATO kandidatės, atitinkančios narystės kriterijus.

Per rezoliucijos svarstyma tarp užregistruotų šio dokumento pataisų buvo Estijos bei kelių kitų valstybių delegatų pasiūlymas dokumente įvardyti visas tris Baltijos valstybes, arba išvis neminėti nė vienos šalies.

Tuo tarpu Estijos URM Politikos skyriaus generalinis direktorius Vaino Reinartas trečiadienį mėgino paneigti, kad Estijos delegacija NATO PA sukliudė Lietuvai palankios rezoliucijos priėmimą. Anot estų diplomato, NATO PA rezoliucija, remianti greitą NATO plėtrą, parengė kelios valstybės - NATO kandidatės.

"Tai buvo bendra lobistinė veikla, taip pat ir Estijos delegacijos lobizmas. Estijos URM nenori spėlioti, kurios valstybės sprendimas turėjo įtakos rezoliucijos priėmimui", sakė V. Reinartas.

Lietuvos laikinosios delegacijos NATO PA narys, opozicinės Socialdemokratinės koalicijos parlamentaras Gediminas Kirkilas interviu BNS pareiškė "nusistebėjimą" dėl estų pozicijos. "Net vienos Lietuvos paminėjimas dokumente sustiprintų ir kaimyninės Estijos poziciją", sakė G. Kirkilas, dalyvaujantis NATO PA sesijoje Berlyne.

Tuo tarpu Lietuvos valdančiosios koalicijos narė Naujoji sąjunga (socialliberalai) trečiadienį Vilniuje paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad būtina "įtikinti Estijos atstovus, jog jeigu neįmanoma pasiekti visų Baltijos valstybių stojimo į NATO vienu metu, vienos Lietuvos įstojimas būtų milžiniškas politinis laimėjimas, atitinkantis ir Estijos interesus".