Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) be didesnių ginčų penktadienį priėmė komiteto pirmininko Justino Karoso parengtam atsakymui Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkui Konstantinui Kosačiovui.

Minėtame atsakyme be kita ko Rusijos Dūmos parlamentarams siūloma kartu aplankyti bei pagerbti ir žuvusiųjų nuo nacizmo, ir nuo stalinizmo kapus. J.Karoso manymu, toks simbolinis žingsnis priartintų prie pokario epochos civilizuoto supratimo.

URK atsakyme K.Kosačiovui pažymima, kad Lietuva gerbia atmintį tų, kurie paaukojo savo gyvybes sunaikinant nacizmą. Tačiau čia pat pažymima, jog Lietuva prisimena ir kitą Antrojo pasaulinio karo pasekmių pusę - 50 -metį trukusią Baltijos šalių okupaciją.

Čia pat pabrėžiama būtinybė visapusiškai išnagrinėti ir vertinti pokario istorijos laikotarpį.

K.Kosačiovas prieš kelias savaites yra atsiuntęs J.Karosui laišką, kuriame prašo kolegų Lietuvos Seime įvertinti Estijos parlamento sprendimą iškelti paminklą Kariui išvaduotojui iš Talino centro, kartu perlaidojant ir sovietų karių palaikus.

Rusijos Dūmos parlamentaras trijų puslapių apimties laiške J. Karosui dėstė daugelį Rusijos atstovų jau ne kartą viešai minėtų teiginių, esą Estijos parlamento sprendimai rodo siekius sunaikinti kovos su fašizmu aukų atminimą.

Praėjusią savaitę Estijos parlamentas - Riigikogu - priėmė įstatymą „Dėl uždraustų statinių“. Pagal pirminį jo projektą buvo numatyta uždrausti statinius ar skulptūras, kuriomis garbinamos Estiją Antrojo pasaulinio karo metu okupavusios nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.

Tačiau per antrąjį svarstymą parlamento nariai priėmė pataisą, kuria konkrečiai numatė įpareigojimą per 30 dienų demontuoti garsiausią Estijoje esantį sovietinio režimo paminklą - bronzinį karį.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas iš karto pareiškė , kad nepasirašys šio įstatymo, kuris esą prieštarauja keliems Konstitucijos punktams.

Šalies vadovas taip pat pasmerkė visus bandymus karo aukų pretekstu pateisinti Estiją okupavusią Sovietų Sąjungą, o Rusijos politikų pareiškimus, neva šalyje garbinamas fašizmas, pavadino esančiais be jokio pagrindo. "Tikiuosi, kad Estijos vyriausybė ir kitos valdžios institucijos suras išeitį, jog Estijos gyventojai galėtų paminėti karo aukos, neįžeisdami niekieno jausmų", - sakė prezidentas.

Minėtas įstatymas buvo priimtas dėl Talino centre stovinčio bronzinio kario. Dviejų metrų aukščio paminklas pastatytas 1947 metais sovietų armijos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti. Ant Tenismegio kalvos Talino centre taip pat buvo palaidoti 13 sovietinių karių, žuvusių 1944 metų rugsėjį per mūšius su vokiečiais. Daugeliui estų šis paminklas primena penkis dešimtmečius trukusią jų šalies, taip pat Lietuvos ir Latvijos okupaciją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Estijos planus demontuoti paminklą ir perlaidoti karius pavadino klaida ir šventvagišku veiksmu, kuris neatitinka visuotinai pripažintų vertybių, o prie Estijos ambasados Maskvoje iškart susirinko protestuotojų minia.

Užsienio reikalų viceministras Vladimiras Titovas savo ruožtu neseniai įspėjo Estiją dėl „rimtų padarinių" dvišaliams santykiams, jei įstatymas bus priimtas.