Parlamentinė komisija paprašė nustatyti, ar Socialdemokratų partijos (LSDP) bei Darbo partijos (DP) atstovai, dalyvaudami rengiant bei priimant Vyriausybės nutarimus dėl ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas – Gariūnai“ pripažinimo valstybinės svarbos projektu, nesukėlė interesų konflikto.
Etikos sargai paskelbė nenustatę pažeidimų minėtų partijų deleguotų 12-os ir 13-os ministrų, kurie rengė nutarimo projektą, teikė Vyriausybei ir pirmininkavo jos posėdžiams, veikloje. Komisija šiuo sprendimu išteisino tuometinį premjerą Algirdą Brazauską, ministrus Zigmantą Balčytį, Petrą Čėsną, Viktorą Uspaskichą, Kęstutį Daukšį.
Anot VTEK pranešimo, tyrimo metu nepavyko nustatyti šių ir kitų ministrų privačių verslo ar kokių nors korupcinių ryšių su bendrovėmis „Posūkis“, „Geruda“ ir „Jurgena“ ar jų vadovais, todėl tyrimas nutraukiamas.
Tačiau komisija atkreipė premjero G. Kirkilo dėmesį į būtinybę, siekiant užkirsti kelią neskaidriems ir galimai korupciniams sprendimams, reglamentuoti ekonominių projektų pripažinimo valstybinės svarbos projektais kriterijus.
Kartu Tarpžinybinei kovos su korupcija komisijai pasiūlyta svarstyti klausimą dėl politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumo bei tinkamo finansavimo kontrolės užtikrinimo koncepcijos parengimo.
Vyriausybė 2005 metų liepą pripažino Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu ir ne konkurso tvarka 99 metams išnuomojo 38 hektarų turgavietės teritoriją, kurios vertė – daugiau nei 100 mln. litų, bendrovėms „Posūkis", „Jurgena" ir „Geruda".
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, valstybinės svarbos objekto statuso suteikimas Gariūnų turgavietei buvo neskaidrus ir korupcinis veiksmas.
Parlamentinė Antikorupcijos komisija dar užpernai pradėjo aiškintis, ar Gariūnų turgavietę pripažįstant valstybinės svarbos objektu nebūta korupcijos. Kilus abejonėms dėl tokio Vyriausybės nutarimo konstitucingumo, buvo parengtas kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis teisės aktas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Pernai Seimo Etikos ir procedūrų komisija būriui parlamentarų išdalino rekomendacijas nusišalinti nuo šios turgavietės klausimų svarstymo. Mat jie patys ar jų atstovaujamos partijos buvo gavusios finansinės paramos iš bendrovių, suinteresuotų ginčytino Vyriausybės nutarimo priėmimu.
2004 metais bendrovės „Jurgena", „Gerūda" ir „Posūkis" kreipėsi į Vyriausybę dėl Gariūnų turgavietės pripažinimo valstybinės svarbos projektu. Jų parengtas projektas neatitiko Vyriausybės dar 2000 metais patvirtintų kriterijų, susijusių su lėšų investavimu. Pagal šią tvarką bendrovės per trejus metus į turgavietę turėjo investuoti ne mažiau kaip 200 mln. litų. Šios įmonės buvo įsipareigojusios investuoti tik 50 mln. litų per 10 metų.
Tačiau netrukus Vyriausybė minėtą 2000 metų nutarimą pripažino netekusiu galios. Praėjus vos savaitei, 2004 metų lapkričio 10-ąją, bendrovė „Posūkis" socialdemokratams paaukojo 37 tūkst. litų. 2005-ųjų pradžioje visos trys minėtos bendrovės Darbo partijai paaukojo 37,5 tūkst. litų (iš viso – 112 tūkst. litų).
Kai Vyriausybė pripažino Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu, visos trys bendrovės įgijo teisę be žemės sklypo aukciono 50 metų valdyti 38 hektarų valstybinės žemės, kurios minimali vertė siekia daugiau nei 100 mln. litų.