„Sulaukiau oficialaus laiško su draugišku prašymu pateikti savo poziciją dėl paminklo iškėlimo, todėl pasiūliau šį klausimą aptarti komitete“, - DELFI sakė parlamentinio Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Justinas Karosas.

K. Kosačiovo kreipimąsi Seimo komitetas planuoja svarstyti penktadienį. Šis posėdis bus rengiamas už uždarų durų, mat, pasak J. Karoso, tema yra „politiškai subtili“.

„Manau, kad Valstybės Dūmos deputatas ieško politinio palaikymo, todėl siuntinėja visiems tokius laiškus. Tai visai suprantama, - pažymėjo Seimo narys. – Problema yra ta, kad Rusija nepripažįsta okupacijos. Jeigu šis istorinis faktas būtų pripažintas, būtų ir kitokia reakcija, iškiltų kitoks aspektas“.

Nors komitetas žada svarstyti K. Kosačiovo prašymą ir parašyti jam atsakymą, J. Karoso manymu, ši problema yra tik Talino miesto reikalas.

„Mes, pavyzdžiui, I. Černiachovskio paminklą iškėlėme ramiai – susitarėme su šeima ir jokių problemų. Tačiau jei prašo, galime pasakyti savo poziciją, kodėl turėtume kišti galvą į krūmus“, - aiškino parlamentaras.

K. Kosačiovas: Estija perrašo istoriją

K. Kosačiovas trijų puslapių apimties laiške J. Karosui dėsto daugelį Rusijos atstovų jau ne kartą viešai minėtų teiginių, esą Estijos parlamento sprendimai rodo siekius sunaikinti kovos su fašizmu aukų atminimą.

„Tikėdamasis Jūsų dėmesio ir paramos norėčiau pabrėžti principinę šio klausimo svarbą ne tik Rusijos ir kaimyninių valstybių santykių, Europos bendrijos apskritai bei demokratijos ateities Rusijos Federacijoje kontekste, bet ir stabiliam pačių Europos valstybių vystymuisi, tarp jų - ir Lietuvos“, - rašo laiške Seimo nariui K. Kosačiovas.

Dūmos atstovo teigimu, visų pasaulio šalių parlamentai turi pasiųsti Estijai aiškų signalą įvertinant bandymus pasityčioti iš istorijos ir pasukti ją atgal.

„Esu įsitikinęs, kad realiai, o ne deklaratyviai demokratinių šalių parlamentarų suderinti veiksmai gali turėti svarų indėlį kovojant su ypatingai pavojingomis neonacistinėmis ir revanšistinėmis nuotaikomis ne tik Estijoje, bet ir kitose šalyse“, - rašo K.Kosačiovas.

Rusijos Dūmos komiteto vadovas laiške teigia, esą visam pasauliui pavojingos tendencijos Estijoje intensyviai plėtojasi jau kelerius metus.

O pastarojo meto Estijos parlamento sprendimai neva byloja apie tai, jog vienoje iš demokratinės Europos valstybių bręsta Antrojo pasaulinio karo išvadų peržiūrėjimo nuotaikos ir fašizmo heroizavimas.

„Viena ryškiausių paskutinių tokių revanšistinių nuotaikų apraiškų tapo nemažai įstatymų projektų, iškreipiančių istorinę tiesą ir vienareikšmiškai aštrinančių situaciją Baltijos šalyse bei aplink jas, svarstymas ir priėmimas Estijos parlamente“, - teigia K. Kosačiovas.

Jis čia pat piktinasi ir Estijos parlamentarų darbotvarkėje įvardijamais ketinimais, numatančiais baudžiamąjį persekiojimą už okupacinių režimų simbolikos naudojimą viešose vietose, šiuo atveju prie draudžiamos priskiriant ne tik nacių, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos bei buvusių sąjunginių respublikų simboliką.

„Toks fašizmo ir didžiulį indėlį į fašizmo sunaikinimą įnešusios Tarybų Sąjungos simbolių sugretinimas - tai siaubingas ne tik 27 milijonų tarybinių žmonių, paaukojusių savo gyvybes gelbstint Europą nuo rudojo maro, atminimo įžeidimas, bet ir visų tautybių europiečių įžeidimas“, - teigia K. Kosačiovas.

Anot Dūmos atstovo, didelį nerimą kelia ir tai, kad „ne vienoje valstybėje, besididžiuojančioje savo demokratija bei tolerancija, tokie Estijos valdžių veiksmai vertinami greičiau kaip Rusijos ir Estijos dvišalių santykių veiksnys, bylojantis apie Estijos nacionalistinio elito siekį atkeršyti jei ne Tarybų Sąjungai, tai jos tęsėjai Rusijos Federacijai“.

K. Kosačiovo teigimu, daugelis Europos valstybių užsimerkia ir nepaiso Estijoje neva vykstančio istorijos perrašymo ir fašizmo heroizavimo, tuo tarpu „rudasis maras visų akivaizdoje tiesiog vėl kelia galvą“. Esą panašūs veiksmai, jo nuogąstavimu, gali kartotis ir kitose šalyse, kuriose gajos nacionalistinės nuotaikos.

Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas čia pat mini Tarptautinės antifašistinio judėjimo dalyvių federacijos viešą laišką ir kreipimąsi į Estijos premjerą, kuriame reiškiamas pasipiktinimas ketinimais demontuoti Talino centre esantį paminklą sovietų kariams ir perlaidoti karų palaikus.

K. Kosačiovo teigimu, šį atvirą laišką, kurio kopiją jis prideda J. Karosui, turėtų paremti visa parlamentinė bendruomenė - ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos, ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), NATO bei kitų tarptautinių organizacijų, kuriose dalyvauja Rusija bei Lietuva, lygmenyje.

A.Ažubalis: Rusijos elitas toli nuo istorinės teisybės

Seimo URK pirmininko pavaduotojo Audroniaus Ažubalio teigimu, būtų keista, jei Lietuva šiuo atveju neparemtų „savo draugų ir likimo brolių estų“.

A. Ažubalio manymu, minėtas konfliktas tarp Estijos ir Rusijos kyla pirmiausia dėl to, kad „dabartiniai Rusijos Federacijos vadovai nenori pripažinti stalinistinės Sovietų sąjungos įvykdytos Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos 1940 metais”.

„Kuomet mes matome neadekvačią Rusijos aukštų pareigūnų reakciją ir viešus grasinimus imtis ekonominių prekybinių suvaržymų - tai rodo, kaip toli yra dabartinis Rusijos elitas nuo istorinės teisybės, o tai, kad suvereni ir demokratinė Estijos respublika priėmė sprendimą iškelti iš Estijos sostinės paminklą sovietiniams kariams ir kartu ten buvusių karių palaikus perlaidoti, tai tiesiog yra suprantama, nes manau, kad Estijai kaip ir Lietuvai - ar tai būtų nacių, ar sovietų okupacija yra skaudi istorinė praeitis. Ir vienos kažkurios nors pusių garbinimas ar teisinimas yra visiškai nesuprantamas dalykas“, - teigė A. Ažubalis.

Triukšmas dėl Estijoje priimto įstatymo

Praėjusią savaitę Estijos parlamentas – Riigikogu priėmė įstatymą „Dėl uždraustų statinių“. Pagal pirminį jo projektą buvo numatyta uždrausti statinius ar skulptūras, kuriomis garbinamos Estiją Antrojo pasaulinio karo metu okupavusios nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Tačiau per antrąjį svarstymą parlamento nariai priėmė pataisą, kuria konkrečiai numatė įpareigojimą per 30 dienų demontuoti garsiausią Estijoje esantį sovietinio režimo paminklą – bronzinį karį.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas iš karto pareiškė, kad nepasirašys šio įstatymo, kuris esą prieštarauja keliems Konstitucijos punktams.

Šalies vadovas taip pat pasmerkė visus bandymus karo aukų pretekstu pateisinti Estiją okupavusią Sovietų Sąjungą, o Rusijos politikų pareiškimus, neva šalyje garbinamas fašizmas, pavadino esančiais be jokio pagrindo. "Tikiuosi, kad Estijos vyriausybė ir kitos valdžios institucijos suras išeitį, jog Estijos gyventojai galėtų paminėti karo aukos, neįžeisdami niekieno jausmų", - sakė prezidentas.

Minėtas įstatymas buvo priimtas dėl Talino centre stovinčio bronzinio kario. Dviejų metrų aukščio paminklas pastatytas 1947 metais sovietų armijos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti. Ant Tenismegio kalvos Talino centre taip pat buvo palaidoti 13 sovietinių karių, žuvusių 1944 metų rugsėjį per mūšius su vokiečiais. Daugeliui estų šis paminklas primena penkis dešimtmečius trukusią jų šalies, taip pat Lietuvos ir Latvijos okupaciją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Estijos planus demontuoti paminklą ir perlaidoti karius pavadino klaida ir šventvagišku veiksmu, kuris neatitinka visuotinai pripažintų vertybių, o prie Estijos ambasados Maskvoje iškart susirinko protestuotojų minia.

Užsienio reikalų viceministras Vladimiras Titovas savo ruožtu neseniai įspėjo Estiją dėl „rimtų padarinių" dvišaliams santykiams, jei įstatymas bus priimtas.